2024 metai. Kokie jie buvo LGBTQ+ bendruomenei Lietuvoje?

Skaitymo laikas
7 minutes
Perskaityta

2024 metai. Kokie jie buvo LGBTQ+ bendruomenei Lietuvoje?

Ant, 12/31/2024 - 08:15
Kategorija:
0 komentarų

Paskutinę šių metų dieną GayLine.LT redakcija apžvelgia 2024 metų įvykius mūsų šalyje. Jie pažymėti nemenkomis permainomis ir iki šiol mažai visuomenėje aptariamomis, nerimą keliančiomis, tendencijomis. Metai buvo kupini tiek viltingų akcijų, atsiskleidimų, tiek politikų homofobijos ar bendruomenės narių niekinimo. Pateikiame mūsų įžvalgas.

Nedideli laimėjimai teikia vilties

Politikams vengiant priimti esminius sprendimus užtikrinančius kiekvieno žmogaus orų gyvenimą, lyderystę parodė patys LGBTQ+ žmonės ir Konstitucinis Teismas. Gruodžio 18 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad informacijos apie LGBTQ+ asmenis ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Klausimą teismas priėmė nagrinėti šių metų vasarį. Šis sprendimas sustiprino žodžio laisvę ir užtikrino, kad informacija apie LGBTQ+ bendruomenę būtų prieinama visiems, ypač jaunimui.

2024 m. Lietuvoje įvyko kelios reikšmingos tos pačios lyties asmenų vestuvės. Balandį surengta simbolinė Vitaliaus ir Albino ceremonija Vilniuje. Po mėnesio porai įteikta daugiau nei 20 000 jų santuoką paliudijusių žmonių parašų įrodančių, kad ir mūsų šalyje meilė gali nugalėti viską.

Birželį paskelbta apie Martyno ir Mariaus vestuves Briuselyje. Vyrai pirmieji Lietuvos istorijoje, neslėpdami savo veidų ir vardų bei pavardžių, dalijosi su žiniasklaida vestuvių nuotraukomis ir pasakojo, kodėl homoseksualioms poroms svarbu turėti galimybę tuoktis, kurti šeimas bei turėti lygias teises. O štai Birutės Sabatauskaitės ir Jūratės Juškaitės šeima pasiekė, kad jos galėtų abi būti pripažintos savo vaiko mamomis. Nors nutarties tekstas nebuvo paviešintas ir yra individualus, šis įvykis suteikė vilties, jog ir teisminiu keliu Lietuvoje galima pasiekti didesnės tos pačios lyties šeimų apsaugos.

Spalį Vilniuje įvyko tos pačios lyties poros Karalinos Lebedzevos ir Katsiarynos Maliukos Kim vestuvės. Santuoka oficialiai įregistruota Jutos valstijoje, JAV. Šis įvykis parodė kokia skylėta yra mūsų šalies teisinė bazė, kai tam tikros poros gali turėti teisinį pripažinimą – o kitos ne. Puikus to pavyzdys – Metrikacijos biuro atsisakymas į Lietuvos registrus įtraukti Martyno ir Mariaus santuokos faktą.

Ne mažiau svarbiu įvykiu galime įvardinti Tomo Vytauto Raskevičiaus išrinkimą Laisvės partijos lyderiu. Nekreipiant dėmesio į pakankamai kuklius šios partijos nuopelnų bendruomenei, jis tapo pirmuoju homoseksualios orientacijos neslepiančiu politiku užimančiu politinės jėgos vadovo poziciją.

LGBTQ+ žmonės vis dažniau kalbėjo viešai

Nepaisant pakankamai menkos LGBTQ+ reprezentacijos visuomeniniame gyvenime ir žiniasklaidoje – patys bendruomenės nariai išdrįso atviriau kalbėti apie save. Viena didžiausių progų tapo Vilniaus Pride renginiai. Eitynėse dalyvavo apie septyniolika tūkstančių dalyvių.

LGBTQ+ žmonių matomumą neabejotinai didino Silvester Belt pergalė nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. Atlikėjas atvirai kalbėjo apie patyčių kultūrą Lietuvoje, suteikė vilties jauniems bendruomenės nariams, išviešino homofobinį išpuolį ir sukėlė diskusijas šalyje – kur yra padorumo ribos.

Tikra sensacija tapo LRT radijo laida, kurioje apie daugiau nei penkiasdešimt metų trunkančius santykius pasakojo Vitalius. Jis atskleidė kokį poveikį konkrečiai porai daro diskriminacija.

Apie sužadėtuves viešai pranešė ir Anglijoje gyvenantis lietuvis Tadas. Gruodį pora susituokė ir davė išskirtinį interviu GayLine.LT redakcijai. Viešai apie savo meilę metų pradžioje prakalbo ir Tadas Jankūnas bei Arijus Vasiliauskas. Vyrai atvirai prisipažino kaip jaučiasi gėjai nerimaudami dėl savo saugumo, bijodami kalbėti apie sužadėtuves ir savo jausmus. Žinomumo apie patiriamus tos pačios lyties asmenų sunkumus pridėjo ir Martyno Norbuto bei jo mylimojo teisminės kovos, kurioms sąlygas sudarė Tolerantiško Jaunimo Asociacija. Pora vasario pradžioje kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą siekiant įteisinti savo santykius, vėliau paskelbta apie kreipimąsi į Strasbūre įsikūrusį Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Atvirai kalbėti apie savo meilę vyrui ėmėsi ir stilistas Ąžuolas Misiukevičius, kuris vasarį paskelbė savo ir mylimojo fotografijas. Žiniasklaidoje vis pasirodydavo interviu, kuriuose vyrai dalinosi savo šeimos naujienomis. Kovą apie sužadėtuves paskelbė dekoratorius ir kostiumų dizaineris Sigitas Praspaliauskas. Jis pasipiršo savo mylimajam Dovydui Sidabrui. Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankose išpopuliarėjęs vedėjas, raudonplaukis Nerijus Trilikauskas viešai prisipažino radęs meilę.

Gegužę Londone gyvenanti ir dirbanti verslininkė Zofija Krocaitė socialiniame tinkle Instagram pranešė apie sužadėtuves su Luku Matchamu. LGBTQ+ bendruomenės matomumą didino ir režisierius Romas Zabarauskas. Jo filmas „Rašytojas“ pradėjo savo kelionę po kino teatrus metų pradžioje. Tiesa, pirmiausia užsienyje, o vėliau ir Lietuvoje. O štai homoseksualumo neslepiantis operos solistas Antanas Zakarauskas laidoje „Nepatogūs klausimai“ teigė, kad iki 21 metų bijojo būti savimi. Jis atvirai kalbėjo koks buvo jo kelias link atsiskleidimo.

Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė paskelbė kelias išskirtines publikacijas. Vienoje jų ji teigė, kad homofobija sovietų laikais buvo pasitelkiama kaip įrankis susidoroti su žmonėmis, kurie neįtiko valdžiai. Jos interviu su homoseksualumą „gydžiusiu“ psichiatru Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu tapo tikra sensacija. Dėl gydytojo pasisakymų atliktas tyrimas ir jis atleistas iš darbo.

Atvirą interviu apie save GayLine.LT sutiko duoti ir trans moteris Eva Bushar. Šis tekstas, kuriame ukrainietė pasakojo apie savęs atradimo procesą, buvo perpublikuotas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Homoseksualus Deividas Valma gegužę išleido pirmąją savo dainą. „Padėk man“ kūrinyje jis atvirai pasakoja apie meilę, kurią patyrė keliaudamas užsienyje. M.A.M.A apdovanojimo laureatė, Dj nevykėlė, lapkritį paskelbė naują muzikinį klipą „zdrw dar kartą“. Jame atvirai nagrinėjama biseksualumo tema. Būtina paminėti ir homoseksualų Luką Svirplį, kuris neseniai atvirai prakalbo kaip jaučiasi LGBTQ+ menininkas Lietuvoje.

Apie patiriamą diskriminaciją viešai kalbėjo ir dainininkas Ruslanas Kirilkinas. Jis taip pat su savo mylimuoju Domantu Tamašausku dalyvavo gėjų draugų vestuvėse Vokietijoje ir apie įspūdžius pasakojo įvairiems portalams.

Apie dėstytojos skleidžiamą diskriminaciją Klaipėdos universitete viešai prabilo Virgilijus Pajaujis. Jis veiksmais parodė ką reiškia žodis pilietiškumas.

Pilietiškumo akcijos – priemonė garsiai kalbėti

Šiemet surengtos ir kelios akcijos, kurių metu viešai kalbėta apie LGBTQ+ bendruomenės problemas. Kovą prie Rusijos Ambasados Konsulato skyriaus organizuotas protestas dėl LGBTQ+ žmonių persekiojimo.

Šalia Lietuvos Respublikos Seimo organizuota teatralizuota akcija – protestas „Genderistinis Buldozeris“ tikrąja to žodžio prasme būgnų garsais drebino aplinkinių namų sienas. Čia susirinkusi LGBTQ+ bendruomenė ir ją palaikantys žmonės reikalavo spartesnių žingsnių užtikrinant lygiateisiškumą. Lapkritį prie Seimo surengtas ir Trans žmonių atminimo dienos minėjimas. Renginį organizavo „Trans Autonomija“.

Viena ryškiausių metų iniciatyvų - iniciatyvinės grupės „LGBT+ balsas“ pateiktos rekomendacijos Seimo rinkimams ir Soho klube suengti politiniai debatai. Tai bene pirmas kartas Europoje, kai aukšto rango politikai dalyvavo debatuose tokio tipo klubo patalpose.

Labiausiai nuvylė politikai

2024 metais didžiausią žalą bendruomenei padarė būtent politikai. Tiesa, būtina paminėti ir vieną bylą. Vilniaus apygardos teismas sausį turėjo pradėti nagrinėti bylą dėl buvusio Seimo nario LGBTQ+ bendruomenės narių niekinimo. Tiesa, pirmajame posėdyje Petras Gražulis taip ir nepasirodė ir dėl to jam buvo skirta bauda, antrajame teigė – negalintis susirasti advokatės. Vėliau byla sustabdyta P. Gražuliui dalyvaujant Europos Parlamento rinkimuose – nors to daryti nereikėjo. Metų pabaigoje Europos Parlamentas panaikino politiko teisinę neliečiamybę, bet procesai gausybę įrodymų turinčioje byloje vis dar stringa.

Bene labiausiai LGBTQ+ bendruomenės orumą žemino žmogus, kuris turėtų ginti visus Lietuvos piliečius. Gitanas Nausėda balandį ir vėl neigė Konstitucinio teismo sprendimus ir aiškino, kad tos pačios lyties asmenų poros nėra šeimos. Tai jis pakartojo ir to paties mėnesio pabaigoje debatuose su I. Šimonyte. Prie jo prisijungė ir Ignas Vėgėlė, kuris ne tik aiškino, kad LGBTQ+ žmonės negali turėti šeimų, bet ir stengėsi sudaryti nuomonę, jog šie žmonės yra prastesni už kitus. Pavasarį jis net pareiškė, kad jog tapti homoseksualiu galima dėl propagandos.

Sparnuotais pasisakymais išgarsėjo ir tuometinis Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Jis nedvinarės tapatybės žmones sulygino su drambliais. Išbandymu tapo Prezidento rinkimų kampanija, kurioje tik keturi kandidatai - Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Remigijus Žemaitaitis manė, kad šeimą gali sudaryti ir LGBTQ+ bendruomenės atstovai.

Nepaisant spaudimo ir Lietuvoje dirbančių ambasadorių raginimo priimti civilinės sąjungos įstatymą, to taip ir nebuvo padaryta. Ilgai vedžioję už nosies lietuvius Laisvės partijos atstovai visas viltis dėl minėto įstatymo palaidoje tik antroje metų pusėje – apie tai prakalbo tuometinė partijos lyderė A. Armonaitė. Po nesėkmingų rinkimų, kurių metu ši partija nelaimėjo nei vienos vietos Seime – iš dalies klaidas pripažino Tomas Vytautas Raskevičius.

Rugpjūtį Lietuvos regionų partijos frakcijos nariai užregistravo Rusiją primenantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlė „už LGBT propagandą nepilnamečiams“ bausti iki 1000 eurų bauda. O vienas socialdemokratų vedlių rinkimuose – Gintautas Paluckas pareiškė, kad partnerystė nebus įteisinta ir būsimame Seime.

Tą patį mėnesį, vykstant olimpiadai, Lietuvos žiniasklaida ir politikai ėmėsi skleisti dezinformaciją apie boksininkę – neva ji yra vyras. Po rinkimų Remigijus Žemaitaitis davė suprasti, kad būti homoseksualiu yra nenormalu. O su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašu rinkimuose į Seimą kandidatavęs Stanislovas Buškevičius aiškino, kad „homoseksualumo galima išmokti, galima jį įpiršti“.

Na ir žinoma – homofobija pasižymėjo jau seni veikėjai - Antanas Kandrotas-Celofanas ir Andrejus Lobovas, kurie teismo salėje pradėjo kalbėti apie „kietus daiktus burnoje“, siūlė homoseksualiam Seimo nariui „pasivolioti“. Dėl jų veiksmų prokuratūra pradėjo tyrimą.

Tyrimai atskleidė tragišką padėtį šalyje

Europos pagrindinių teisių agentūra gegužę paskelbė, kad Lietuvoje diskriminuojami jautėsi net 65 % translyčių asmenų. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus ir nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. lietuvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiu asmeniu, 40 proc. nenorėtų turėto tokį bendradarbį. Rezultatai lyginant su 2020 metais pablogėjo beveik dvigubai.

Kita apklausa parodė, kad 68,2 proc. lietuvių nelaiko LGBTQ+ porų lygiavertėmis heteroseksualioms. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apklausa atskleidė, kad Lietuvos švietimo įstaigose LGBTQ+ žmonių diskriminacija paplitusi labiausiai iš visų sąjungos šalių. Daugiau nei pusę jaunuolių mūsų šalyje slepia savo priklausymą LGBTQ+ bendruomenei. Agentūra taip pat publikavo ir kai kurių lietuvių pateiktus komentarus. Jie kupini nevilties ir puikiai iliustruoja su kuo susiduria LGBTQ+ žmonės Lietuvoje.

ES pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas taip pat parodė, kad diskriminacijos srityje lenkiame kone visas kitas šalis ir kitoje sferoje. Įvardinta, kad didžiausias skaičius žmonių, kurie slepia savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę darbe yra dviejose šalyse – Kipre 71 proc. ir Lietuvoje – 69 proc.

ILGA Europe publikavo Europos vaivorykštės žemėlapį, kuriame vertinama LGBTQ+ asmenų teisinė ir politinė padėtis 49 Europos šalyse. Lietuva, lyginant su praėjusiais metais, pakilo tik viena pozicija ir užėmė 35-ąją vietą sąraše. Būtina pabrėžti, kad prieš dešimt metų, 2014-aisiais Lietuva buvo 33.

Matydami tragišką situaciją šalyje, Europos Tarybos antirasizmo komisijos Lietuvos valdžios institucijas paragino žengti ryžtingus žingsnius tinkamai užtikrinant LGBTQ+ ir romų apsaugą.

 

Taigi, 2024-ieji Lietuvoje buvo ypatingai intensyvūs, permainingi LGBTQ+ bendruomenei. Nors pasiekta reikšmingų laimėjimų, vis dar išlieka iššūkių, susijusių su civiline sąjunga ir diskriminacija, visuomenės požiūriu į bendruomenės narius. Džiugu tai, kad pagaliau LGBTQ+ patys imasi viešai kovoti už savo teises ir vis dažniau ryžtasi nesislapstyti.