Lietuvoje

Vilniaus universitete psichologiją studijuojantis Karolis Kriuka nusprendė imtis nemenko iššūkio – tyrinėti homoseksualių ir biseksualių vyrų gretose dominuojančias kūno vertinimo tendencijas. Pastaraisiais metais, ypač dėl socialinių tinklų, vis dažniau stebime, kad savo paties ir kitų kūnų vertinimai keičiasi. Karolis davė išskirtinį interviu GayLine.LT ir kviečia visus tapti šio tyrimo dalimi bei užpildyti klausimyną.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos Sąjungos lyčių lygybės institutas (EIGE) trečiadienį paskelbė apklausos apie smurtą lyties pagrindu rezultatus, detaliai atskleidžiančius moterų patirtis 27 ES valstybėse narėse. Aukščiausi smurto prieš moteris rodikliai fiksuoti Centrinėje Europoje ir lyčių lygybės srityje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse. Lietuvos rezultatai, pasak Seimo kontrolierių, rodo, kad smurto prieš moteris problema mūsų šalyje yra gaji, tačiau vis labiau atpažįstama.

Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad 2025 m. apie 30,2 % 16–74 metų gyventojų susidūrė su patyčių kupinomis žinutėmis internete. Pastebėtina, kad panašūs skaičiai stebimi jau eilę metų ir nemažėja. Tiesa, yra ir pokyčių - mažėja asmeniškai nukreiptų patyčių, tačiau didėja pažeminimų dėl vertybių, politikos, religijos ir kilmės. 

Dažniausiai žeminančios žinutės Lietuvoje nukreiptos dėl:

Šių metų Lietuvos atrankos į „Euroviziją“ nugalėtoju tapęs Lion Ceccah (Tomas Alenčikas) – anksčiau žinomas kaip Alen Chicco yra ryški queer istorijos dalis. Tai atlikėjas, kuris Lietuvos popscenoje jau seniai siejamas su su šios bendruomenės matomumu. Jis pirmasis surengė Drag festivalį, o į sceną drąsiai žengė su lakuotais aukštakulniais. Liūdna, bet dėl buvimo savimi atlikėjas patyrė ir smurtą.

Lidl Lietuva“ oficialiai tapo Lietuvos Įvairovės Chartijos asociacijos nare ir įsipareigojo nuosekliai stiprinti įvairovę bei įtrauktį organizacijoje. Tai reiškia, kad įmonė sudarys palankias sąlygas dirbti ir LGBTQ+ žmonėms.

Kilus skandalui dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narės elgesio ir nesulaukus viešos klaipėdiečių reakcijos – veikti nusprendė vienas iš aktyvistų. Kiril nuvyko prie Ligitos Girskienės biuro ir išskleidė vaivorykštės vėliavą.

Šiandien švenčiame laisvę ir teisę patiems kurti savo šalį. Vasario 16-oji primena ne tik apie politinę nepriklausomybę, bet ir tai, kad valstybė visais laikais buvo kuriama labai skirtingų žmonių – su savo tapatybėmis, patirtimis ir istorijomis.

Naujausias KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto tyrimas rodo, kad Valentino diena daugumai Baltijos šalių gyventojų yra būdas parodyti vienas kitam dėmesį, palepinti ir apdovanoti, tačiau ne paskutinėje vietoje ir sekso reikalai.

Lietuvos LGBTQ+ bendruomenę pasiekė gera žinia – atidaroma „GayLine“ internetinė parduotuvė. Jos šūkis skamba paprastai ir aiškiai: „Vieta, kur gali rasti savo vaivorykštę.“ Tai ne tik nauja vieta įsigyti simbolinių ar bendruomenę palaikančių prekių, bet ir dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti seniausio Lietuvoje LGBTQ+ naujienų portalo veiklos tęstinumą.

Režisierius Romas Zabarauskas papasakojo kaip pandemijos metu buvo kuriamas vienas iš žinomiausių jo filmų. Pasirodo, viskas nebuvo taip sklandu, kaip gali pasirodyti žiūrint kino juostą. O ir joje rodomi dialogai buvo filmuoti ypatingai sudėtingomis sąlygomis.

Tyčiojimasis ir pasisakymai apie „kietus daiktus“ burnoje Antanui Kandrotui-Celofanui ir Andrejui Lobovui gali kainuoti laisvės atėmimo bausmes. Tokias sankcijas prokuroras siūlo taikyti minėtiems veikėjams dėl Tomo Vytauto Raskevičiaus niekinimo seksualinės orientacijos pagrindu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre oficialiai pradėjo nagrinėti dvi bylas prieš Lietuvos valstybę, kuriose ginami tos pačios lyties asmenų teisės į teisinį santykių pripažinimą ir šeimos gyvenimo apsaugą. Pareiškėjai skundžiasi, kad Lietuva iki šiol nesuteikia jokios realios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties porų santykių – nei santuokos, nei civilinės partnerystės forma.

Neseniai buvo paskelbta „Lithuanian Pride 2026“ programa. Renginys vyks birželio 2–6 d. Jau dabar milžiniško renginių ciklo organizatorius - Lietuvos gėjų lyga - ieško savanorių. GayLine.LT redakcija kviečia prisijungti ir kartu sukurti tikrą šventę.

Viešoje erdvėje pasklidus informacijai apie Tauragės mieste pakabintą ženklą, įspėjantį apie „ped*rastų“ puolimą ir raginantį nuo to gintis, policijos pareigūnai pradėjo administracinę teiseną.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Seimo narys Vytautas Sicina užregistravo pataisą, kuria siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą. Siūlymą įvertinę Seimo Teisės departamento teisininkai teigia, kad tai galimai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Lietuvos kultūros taryba skyrė menininkui Kristijonui Dirsei individualią stipendiją „Nematyta negirdėta“ sukūrimui. Tai bus audiovizualinė instaliacija, kurioje pažįstamos ir nepažįstamos Vilniaus vietos, per LGBTQ+ žmonių istorijas, atgis naujais rakursais.

„Lithuanian Pride 2026“ – tai didžiausias ir matomiausias tarptautinis LGBT+ bendruomenei ir jos sąjungininkams skirtas renginys Lietuvoje, kasmet suburiantis tūkstančius žmonių, tikinčių lygybe, pagarba ir žmogaus teisėmis. Tai ne tik šventė, bet ir aiški žinutė, kad LGBT+ žmonės yra neatsiejama visuomenės dalis, turinti teisę būti matoma, girdima ir saugia. Lietuvos gėjų lyga paskelbė preliminarią renginio programą.

Prieš kelias dienas Vyriausybė pritarė Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planui. Jį paruošti Vyriausybė buvo įsipareigojusi savo programoje. Plane nurodomos ir kelios priemonės susijusios su neapykanta prieš LGBTQ+ asmenis.

„1938 vasario 16 - 2026 sausio 16“, - tokį įrašą po jo su Albinu nuotrauka socialiniame tinkle Facebook paskelbė Vitalius. Jo šeimos patirti išgyvenimai sukrėtė visą Lietuvą.  2024 m. vasarį LRT radijas paskelbė interviu, kuris nepaliko abejingų.

LGBTQ+ žmonės, kaip ir visi kiti patiria stresą darbe, studijuodami. Tačiau priešingai nei kitiems, jiems kyla papildomų iššūkių susijusių su savęs vertinimu. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė ir dėstytoja, psichologė Rasa Katinaitė sako, kad „gyvendami stigmatizuojančioje visuomenėje jie patiria papildomų sunkumų. Tai tėvų, draugų atstūmimas, vienišumo jausmas, didesnė depresijos, nerimo, savižudybių ir priklausomybių rizika kaip atsakas į stigmatizacijos patirtis“.