Pozicija

DeSantis pripažino: puolimas prieš translyčius rinkėjų neįtikino

Vienas ryškiausių JAV konservatorių politikų po rinkimų prabilo apie strategiją, kurią pats ilgai padėjo formuoti. Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas pripažino, kad respublikonų reklamos, nukreiptos prieš translyčius žmones, galėjo būti prastas būdas telkti rinkėjus. Tai nėra atsiprašymas už ankstesnę politiką, bet reikšmingas pasikeitimas kalbant apie rinkimų kampanijos veiksmingumą.

Nausėda nori referendumo dėl šeimos sampratos. Valosi kojas į Konstituciją

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą skelbti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos ir pripažįsta, kad pats balsuotų už siūlomą Konstitucijos pakeitimą. Šia iniciatyva siekiama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Nors toks referendumas būtų prieštaraujantis Konstitucijai, šalies vadovas jau daugelį metų rodo nepagarbą svarbiausiam šalies dokumentui.

Aktorius prisipažino, kad bijojo atsiskleisti. Pateikė ir paaiškinimą

Būdamas 22-ejų Mike’as Manningas manė, kad viešai prabilęs apie savo seksualinę orientaciją gali atsisveikinti su svajone turėti šeimą. Praėjus septyniolikai metų, jis turi vyrą, sėkmingą aktoriaus karjerą ir vaidina gėjų tėvą televizijos seriale. Spalio pabaigoje duotame interviu aktorius prisiminė, kaip realybės šou filmavimas netikėtai tapo jo politinio sąmoningumo pradžia.

Martynas Norbutas. Kol politikai aiškinasi, kuri šeima „tikra“, vaikų gimsta vis mažiau

Lietuvoje demografija tapo patogiausia politine tema. Apie ją kalba visi: tribūnose, rinkimų kampanijose, biudžeto derybose. Tik vaikų gimsta vis mažiau. Tad verta paklausti be užuolankų: ar politikams iš tiesų rūpi, kad Lietuvoje gimtų daugiau vaikų, ar tiesiog patogu apsimesti šeimos gynėjais?

Europa turi naują LGBTQ+ teisių planą. Ar jis ką nors pakeis?

Nuo neapykantos komentarų internete iki diskriminacijos gydymo įstaigoje – LGBTQ+ žmonių teisių problemos Europoje gerokai platesnės už diskusijas dėl santuokų ar partnerystės. Europos Taryba pirmą kartą savo istorijoje priėmė atskirą LGBTQ+ žmonių lygių teisių strategiją, numatančią veiksmų kryptis iki 2032 metų.

ES komisarė Turkijai: nuo narystės tolstate

Turkijos valdžia tvirtina ginanti šeimos vertybes, bet Europos Sąjunga mato visai ką kita – puolimą prieš LGBTQ+ žmones ir nepriklausomą žiniasklaidą. ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 9-ąją perspėjo, kad pastarieji Ankaros sprendimai šalį tik dar labiau tolina nuo narystės Bendrijoje. Griežtas pareiškimas nuskambėjo po reidų prieš LGBTQ+ organizacijas ir sprendimo blokuoti naujienų portalą.

Sinkevičius apie aklavietę dėl partnerystės: „Man nepatinka teisinis nihilizmas“

Premjeras Mindaugas Sinkevičius kritikuoja situaciją, kai teismai įpareigoja registruoti tos pačios lyties porų partnerystes, tačiau sprendimai lieka neįgyvendinti. Vyriausybės vadovas ragina Seimą imtis teisinių pakeitimų ir pabrėžia, kad žmonės neturėtų būti priversti bylinėtis su valstybe, norėdami pasinaudoti savo teisėmis.

Zara Larsson sulaukė LGBTQ+ bendruomenės įvertinimo

Švedų atlikėja Zara Larsson sulaukė dėmesio ne tik dėl savo muzikos. LGBTQ+ jaunimo emocinės sveikatos organizacija „The Trevor Project“ paskelbė su ja susijusią žinią. Tai priminimas, kad garsenybių atviras kalbįjimas apie LGBTQ+ priėmimą gali būti padaryti milžinišką poveikį.

Eglė Kuktoraitė. Vaikui pagalbos reikia šiandien. Mokykla laukia dokumentų pakeitimo

„Mokytojai atsisakė kreiptis į mano dukrą jos vardu ir sakė, kad kol nebus pakeisti asmens tapatybės dokumentai, niekas nesikeis.“ Taip savo vaiko patirtį apibūdino vienas iš tėvų, dalyvavusių Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vykdytame tyrime.

Rudomanskis apie LGBTQ+ aktyvistų persekiojimą Turkijoje: vien pareiškimų nepakanka, reikalingos sankcijos

Turkijoje per pastarąją savaitę surengus plataus masto reidus prieš LGBTQ+ organizacijas ir jų narius, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad prieš metus skambėję perspėjimai dėl stiprėjančio spaudimo pilietinei visuomenei pasitvirtino. Jo teigimu, Europos institucijų pareiškimai yra svarbūs, tačiau, nesikeičiant Ankaros politikai, Europos Sąjunga turėtų svarstyti ir konkretesnes priemones, įskaitant individualias sankcijas už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus.

Eglė Kuktoraitė. Kas atsakys už algoritmų platinamą neapykantos kalbą?

Po viešu LGBT asmens įrašu pasirodo neapykantą kurstantis komentaras. Paskui dar vienas. Netrukus komentarai ima kartotis, atsiranda grasinimų ir melagingų teiginių. Galima užblokuoti neapykantą skleidžiančias paskyras, pranešti platformai ar išvis nuspręsti pasitraukti iš socialinių tinklapių. Tačiau prieš kitą kartą pasisakant viešai žmogus jau žino, ko gali tikėtis.

Vieną dieną kovojo prieš LGBTQ+, dabar prieš migrantus. Kaip tai susiję?

Lietuvos viešojoje erdvėje keičiasi temos, tačiau kai kurių politinių ir aktyvistinių grupių retorikoje galima pastebėti pasikartojantį principą: vienu metu taikiniu tampa LGBTQ+ bendruomenė, kitu – migrantai. Kas sieja šiuos skirtingus klausimus ir kodėl diskusijos nuo „tradicinių vertybių“ iki tautinės tapatybės persipina?

Eglė Kuktoraitė. Ar „Pride“ yra vietos visiems, palaikantiems lygybę?

Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Netikra įtampa: kaip vienpusis agresijos aktas paverčiamas dviejų pusių konfliktu

Ramadano metu Lietuvos musulmonų bendruomenė Iftar vakarienei pakvietė skirtingų religinių tradicijų atstovus į bendrą susitikimą ir dialogą. Susitikimas vyko krikščioniškosios tradicijos pasninko laikotarpiu ir tapo pavyzdžiu, kad skirtingos religinės bendruomenės Lietuvoje gali ne tik egzistuoti greta, bet ir sąmoningai kurti tarpusavio santykį.

Žmogaus teisės Europos darbotvarkėje: ką signalizuoja Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį?

Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešime apie Sąjungos padėtį žmogaus teisių tema atsiskleidžia kaip platesnės Europos Sąjungos politikos dalis – ji persipina su socialinėmis teisėmis, lyčių lygybe, vaikų apsauga, demokratija, teisine valstybe, migracija ir technologijų raida. Kalboje žmogaus teisės nėra pristatomos kaip atskiras klausimas. Jos įtraukiamos į diskusiją apie tai, kokia Europa turėtų būti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir kaip užtikrinti, kad ekonominė, technologinė bei geopolitinė transformacija nepaneigtų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių.

M. Norbutas: kova už teises negali prasidėti ir baigtis tik PRIDE renginiu

„Negaliu būti laimingesnis nei būdamas dabar su jumis“, – kreipdamasis į Kaunas Pride dalyvius sakė GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. Savo kalboje jis akcentavo ne tik šventės svarbą, bet ir kasdienę kovą už lygias teises, bendruomenės solidarumą bei būtinybę veikti kartu, nepaisant skirtingų žmonių patirčių, tapatybių ar politinių pažiūrų.

Jūratė Juškaitė. Norite daugiau vaikų? Pirmiausia nustokite trukdyti jų susilaukti

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė, kokių priemonių Vyriausybė planuoja imtis gimstamumui Lietuvoje didinti. Pagal planą tam numatoma skirti beveik 800 mln. eurų, kurie būtų nukreipti į šeimų finansinio saugumo didinimą, vaikų priežiūros ir ugdymo išlaidų mažinimą, būsto prieinamumą.

Po kritikos – klausimas: ar „Pride“ Lietuvoje turi keistis?

Šių metų LGBTQ+ eitynės Lietuvoje sulaukė ne tik visuomenės palaikymo ir dėmesio, bet ir pačios bendruomenės atstovų kritikos. Viešojoje erdvėje diskutuojama, ar „Pride“ renginiai išlaiko pagrindinį savo tikslą – atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmonių teises ir problemas – ir ar juose neatsiranda pernelyg daug kitų politinių bei geopolitinių temų. Kritikos sulaukė tiek Vilniuje organizuojamas „LT Pride“, tiek šiemet Kaune vykusios „Kaunas Pride“ eitynės.

Kaunas Pride: tikimės pokyčių kituose miestuose

„Kaunas Pride“ siekia ne tik suburti queer bendruomenę, bet ir aiškiai reikalauti pokyčių mūsų šalyje. Apie tai, ką Pride renginiai reiškia žmonėms, gyvenantiems konservatyvioje aplinkoje, kaip jie keičia miestą ir jo gyventojų požiūrį bei kodėl tokių iniciatyvų vis dar trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose, GayLine.LT kalbasi su „Kaunas Pride“ organizatoriais.