Norisi tikėti, kad šis išpuolis taps dar vienu skaudžiu priminimu politikams ir visuomenei, jog neapykantos negalima ignoruoti. Ji niekada neatsiranda iš niekur. Ji auga ten, kur toleruojamas žmonių žeminimas, kur melas ir sąmokslo teorijos tampa politinių debatų dalimi, o neapykantos nusikaltimai nėra vertinami rimtai.

Susijęs straipsnis - Berlyno „Pride“ šventę aptemdė tragedija: į minią rėžėsi automobilis

Lietuva taip pat negali manyti, kad yra apsaugota nuo tokių tragedijų. Juk dar visai neseniai Visagine homoseksualus vyras buvo trijų asmenų pririštas prie medžio, mušamas, kankinamas ir žeminamas vien dėl savo seksualinės orientacijos. Nusikaltėliai buvo nuteisti, tačiau pats įvykis parodė, kokį žiaurumą gali paskatinti neapykanta kitokiam žmogui.

Nuo tokių individualių išpuolių iki masinių smurto aktų yra tik keli žingsniai. Istorija ne kartą parodė, kad visuomenėje ilgai kurstoma neapykanta anksčiau ar vėliau perauga į vis didesnio masto smurtą. Jei politikai nesupras savo atsakomybės, jei nebus nuosekliai kovojama su neapykantos kurstymu, tokie įvykiai kartosis, o jų geografija tik plėsis.

Turime aiškiai suvokti, kad jei nebus dedamos pastangos kovoti su neapykanta – tokie įvykiai kartosis ir jų geografija plėsis. Tai nėra vien LGBTQ+ bendruomenės problema. Tik laiko klausimas, kada neapykanta prasiverš Lietuvoje ir nebūtinai bus nukreipta prieš LGBTQ+ žmones. Rytoj jos taikiniu gali tapti kita visuomenės grupė.

Neapykantos nusikaltimams neskiriant deramo dėmesio, neužtikrinant kokybiško ir privalomo žmogaus teisių švietimo, nerodant aiškios politinės lyderystės bei neduodant principingo atsako neapykantos kurstytojams, mes einame labai pavojingu keliu.

Laisvė būti savimi negali priklausyti nuo to, kiek apsaugos pareigūnų saugo renginį ar kiek drąsos turi žmogus išeiti į gatvę ir būti savimi. Demokratinėje valstybėje kiekvienas turi teisę gyventi be baimės. Būtent todėl šiandien svarbiausia ne tik užjausti Berlyno aukas, bet ir padaryti viską, kad panašios tragedijos netaptų mūsų kasdienybės dalimi.