neapykanta

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešai aptarti du sukrečiantys smurto atvejai verčia užduoti nepatogų klausimą – ar darome pakankamai, kad užkirstume kelią neapykantai, kol ji nevirsta smurtu?

Vos tik Lietuvoje pasirodo straipsnis apie LGBTQ+ bendruomenę, po juo netrukus ima rastis dešimtys, o kartais ir šimtai komentarų. Dalis jų – skirtingų žmonių nuomonės. Tačiau vis dažniau tyrėjai, faktų tikrintojai ir dezinformacijos ekspertai pastebi kitą reiškinį – nemažą dalį diskusijų formuoja ne autentiški vartotojai, o netikros paskyros, kurių tikslas nėra diskutuoti. Jų paskirtis – sukurti įspūdį, kad visuomenėje vyrauja didžiulis pasipiktinimas, neapykanta ir baimė.

Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo apeliacinius skundus byloje, kurioje jie buvo nuteisti už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Teismas sprendimą paskelbs rugpjūčio 28 dieną.

Kanadoje kraštutinių dešiniųjų politinės partijos lyderis Amritas Birringas sulaukė baudžiamųjų kaltinimų po to, kai socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pats juodais dažais niokoja LGBTQ+ vaivorykštės perėją. Policija pabrėžia, kad tai nebuvo tik vandalizmo atvejis – įrašą lydėjo neapykantą kurstantys pareiškimai apie LGBTQ+ bendruomenę.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo europarlamentaras Petras Gražulis buvo išteisintas byloje dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Prokurorai siekia, kad bylą išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pateiktų galutinį išaiškinimą, kada vieši politikų pasisakymai peržengia saviraiškos laisvės ribas.

2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas turėjo tapti futbolo švente, tačiau vienas incidentas Toronte priminė, kad neapykantos nusikaltimai vis dar išlieka skaudžia realybe. Po Vokietijos ir Dramblio Kaulo Kranto rungtynių buvo užpultas Vokietijos rinktinės sirgalius, kuris su savimi turėjo vaivorykštės spalvų vėduoklę.

Kartais didžiausios diskusijos apie LGBTQ+ žmones vyksta ne televizijos studijose, socialiniuose tinkluose ar politinėse debatų salėse. Jos vyksta prie šeimos pietų stalo. Būtent tokią istoriją GayLine.LT papasakojo mama, auginanti du visiškai skirtingų pažiūrų vaikus – vienas jų yra homoseksualus, o kitas aktyviai reiškia priešiškumą LGBTQ+ bendruomenei.

Praėjus vos dienai po Vilniuje vykusių LGBTQ+ bendruomenės eitynių „Už lygybę!“, paaiškėjo, kad į vieną iš incidentų teisėsauga žiūri itin rimtai. Vyrui, kuris renginio metu į dalyvių pusę metė dūmų užtaisą, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla.

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Ispanijos ambasadoriaus Vilniuje pavaduotojas Iván Pérez Maroto pabrėžė, kad LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimas yra ne siauras bendruomenės interesas, o svarbi demokratinės visuomenės dalis.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas visiškai išteisino iš LGBTQ+ asmenų išsityčiojusį buvusį Seimo narį Petrą Gražulį. Pernai spalį jis buvo pripažintas kaltu dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Tuomet teismas jam skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą. Vienas iš nukentėjusiųjų jau pranešė, kad pastarasis teismo sprendimas bus skundžiamas.

Vytauto Sinicos projektas, kurį patvirtinus būtų panaikinta baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Už išbraukimą pasisakė 77 Seimo nariai, prieš buvo 20, 7 susilaikė.

Prieš keletą metų Europos policijos biuras pranešė apie sparčiai besiburiančias neonacių grupes, kurios pasitoldamos socialinius tinklus rengėsi išpuoliams prieš įvairias žmonių grupes. „Sturmjäger“ teroristinė dešiniųjų ekstremistų organizacija, kurią įkūrė 24-erių metų belgas, patraukė ir jaunuolio iš Alytaus dėmesį.

Šių metų Lietuvos atrankos į „Euroviziją“ nugalėtoju tapęs Lion Ceccah (Tomas Alenčikas) – anksčiau žinomas kaip Alen Chicco yra ryški queer istorijos dalis. Tai atlikėjas, kuris Lietuvos popscenoje jau seniai siejamas su su šios bendruomenės matomumu. Jis pirmasis surengė Drag festivalį, o į sceną drąsiai žengė su lakuotais aukštakulniais. Liūdna, bet dėl buvimo savimi atlikėjas patyrė ir smurtą.

Viešasis diskursas ir politikų retorika daro didelę įtaką visuomenės nuostatoms bei pažeidžiamų grupių gerovei. LGBTQ+ vaikai ir paaugliai yra ypač jautrūs neigiamoms žinutėms iš politikų ir visuomenės lyderių, nes jų tapatybės dar tik formuojasi, o aplinkos reakcijos stipriai veikia savęs suvokimą. Kai politikai atvirai reiškia neapykantą ar nepritarimą LGBTQ+ bendruomenei, tai gali turėti skaudžių pasekmių jauniems žmonėms, kurie ieško pripažinimo, palaikymo ir supratimo.

Vokiečių futbolo teisėjas Pascalis Kaiseris, kuris buvo užpultas savo namuose praėjus vos savaitei po to, kai aikštėje pasipiršo savo vaikinui, vėl tapo neapykantos auka. Pranešama, kad jis sumuštas šalia savo namų.

Viešoje erdvėje pasklidus informacijai apie Tauragės mieste pakabintą ženklą, įspėjantį apie „ped*rastų“ puolimą ir raginantį nuo to gintis, policijos pareigūnai pradėjo administracinę teiseną.

Holokausto metu nacių Vokietija vykdė masinį žmonių naikinimą, nukreiptą prieš įvairias „nepageidaujamomis“ laikytas visuomenės grupes. Tarp šių grupių buvo ir homoseksualūs vyrai, kurie tapo sisteminės diskriminacijos bei smurto aukomis. Vienas iš simbolių, kuris atspindėjo šią represiją, buvo rožinis trikampis. Šis ženklas, kurį homoseksualūs vyrai buvo priversti nešioti koncentracijos stovyklose, tapo vienu iš skaudžiausių Holokausto laikų simbolių. Minint 80-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metines primename ką teko išgyventi LGBTQ+ žmonėms.

Prieš kelias dienas Vyriausybė pritarė Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planui. Jį paruošti Vyriausybė buvo įsipareigojusi savo programoje. Plane nurodomos ir kelios priemonės susijusios su neapykanta prieš LGBTQ+ asmenis.

Visas pasaulio žiūrovai, kurie stebėjo tiesioginę naujųjų metų sutikimo transliaciją iš Niujorko savo ekranuose galėjo išvysti dviejų vyrų bučinį. Po jo, gėjų pora sulaukė milžiniškos lavinos neapykantos ir netrukus nusprendė pasidalinti jautria žinute socialiniame tinkle „Instagram“.