neapykanta

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikta dar viena byla prieš Lietuvą dėl valstybės institucijų veiksmų, susijusių su neapykantos kalbos prieš LGBTQ+ bendruomenę tyrimu. Pareiškėjas Martynas Norbutas skunde teigia, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų viešų raginimų smurtauti prieš LGBTQ+ asmenis, nors pačios pripažino, kad šie komentarai savo turiniu kurstė smurtą ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.

Po viešu LGBT asmens įrašu pasirodo neapykantą kurstantis komentaras. Paskui dar vienas. Netrukus komentarai ima kartotis, atsiranda grasinimų ir melagingų teiginių. Galima užblokuoti neapykantą skleidžiančias paskyras, pranešti platformai ar išvis nuspręsti pasitraukti iš socialinių tinklapių. Tačiau prieš kitą kartą pasisakant viešai žmogus jau žino, ko gali tikėtis.

Lietuvos viešojoje erdvėje keičiasi temos, tačiau kai kurių politinių ir aktyvistinių grupių retorikoje galima pastebėti pasikartojantį principą: vienu metu taikiniu tampa LGBTQ+ bendruomenė, kitu – migrantai. Kas sieja šiuos skirtingus klausimus ir kodėl diskusijos nuo „tradicinių vertybių“ iki tautinės tapatybės persipina?

Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Sinicos viešosios komunikacijos, kurioje politinei žinutei apie migrantų deportaciją iliustruoti panaudotas fizinio smurto prieš žmogų vaizdinys.

Santykiai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tačiau ne visi jie yra vienodai naudingi ar sveiki. Kartais mes taip stipriai norime meilės, dėmesio ar artumo, kad nepastebime, jog esame įstrigę mus žalojančiuose santykiuose. Jie gali sukelti daug emocinės, psichologinės ir net fizinės įtampos. Gayline.LT pateikia kelis argumentus kodėl neverta tikėtis stebuklo ir verta padėti jiems tašką.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Nyderlanduose gyvenanti lietuvis Artūras Kvedas pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupes, skiriamas tautybės bei seksualinės orientacijos pagrindais.

VšĮ Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės įvykusį incidentą ir įvertinti, ar jo metu nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su galimu neapykantos kurstymu musulmonų atžvilgiu ir religinių apeigų sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino 62 metų Vilniaus gyventoją kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Baudžiamuoju įsakymu priimtas sprendimas po to, kai po LGBTQ+ naujienų portalo publikacija paskelbta Facebook socialiniame tinkle buvo paliktas neapykantos komentaras.

Vilkpėdėje ant tilto pasirodžiusi grupė kaukėtų jaunuolių su Lietuvos vėliavomis ir plakatu „Protestas prieš LGBT ideologiją“ sukėlė vietos gyventojų nerimą. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, tačiau, jaunuoliams pateikus savivaldybės leidimą, jie išvyko. Šis įvykis kelia ne tik klausimą, kur baigiasi saviraiškos laisvė, bet ir kitą – prieš ką iš tikrųjų buvo protestuojama?

Paryžiuje naktį iš šeštadienio į sekmadienį užpultas Prancūzijos LGBTQ+ teisių gynėjas ir policijos pareigūnas Pierre'as Picavet. Aktyvistas po smurto buvo nugabentas į ligoninę. Prokurorai skelbia, kad įvykio metu vyras buvo išplūstas homofobiniais įžeidimais. Įtariamasis jau sulaikytas.

Rinkimų kampanija turėtų būti metas kalbėti apie tai, kaip valstybė ar savivaldybės bus valdomos. Tačiau vis dažniau politinė kova perkeliama į visiškai kitą debatų lauką – kas kelia didžiausią grėsmę „mūsų“ visuomenei. LGBTQ+ žmonės tokiuose pasakojimuose neretai paverčiami patogiu priešu: jų teisės pristatomos kaip pavojus vaikams, šeimai, tradicijoms ar net pačiai valstybei. Kodėl tokia strategija veikia ir ar ji iš tiesų padeda laimėti rinkimus?

Bulgarijos mieste Plovdive vyras po žiauraus sumušimo mirė ligoninėje. Tyrėjai aiškinasi, kas nutiko parke ir kodėl jis pasirinko nuošalesnį kelią, kuriame netrukus buvo užpultas. Viena iš pagrindinių versijų – vyras galėjo būti įviliotas į susitikimą, o išpuolis galėjo būti motyvuotas neapykanta dėl jo seksualinės orientacijos.

Po kruvino išpuolio Berlyno „Christopher Street Day“ eitynėse visoje Europoje netyla diskusijos apie tai, kaip demokratinės valstybės turėtų reaguoti į neapykanta grįstą smurtą. LRT paskelbtoje Vytenės Banser nuomonėje „Teroras verčia kelti vaivorykštės vėliavą“ keliama mintis, kad teroristų tikslas yra ne tik atimti gyvybes, bet ir priversti visuomenę atsisakyti savo laisvių. Klausimas toks - kaip mes reaguosime.

Singapūro saugumo tarnybos pranešė užkirtusios kelią keliems planuotiems išpuoliams, kurių taikiniais galėjo tapti LGBTQ+ bendruomenės nariai, moksleiviai ir kareiviai. Buvo sulaikyti 14, 15 ir 19 metų jaunuoliai, kurie, kaip įtariama, internete radikalizavosi žiūrėdami ir sekdami ekstremistinį turinį.

Buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys naujausiame komentare teigia, kad Lietuva neva pamažu praranda savo vertybes, o visuomenė, kaip „lėtai kaitinama varlė“, nepastebi artėjančios grėsmės. Tarp įvairių politinių temų jis ir vėl grįžta prie LGBTQ+ žmonių, jų teisių bei lytinės tapatybės klausimų, juos pristatydamas kaip vieną didžiausių pavojų valstybei. Tokia retorika Lietuvoje girdima ne pirmą kartą, tačiau ji kelia rimtų klausimų – ar tikrai kalbama apie realias grėsmes, ar tiesiog kuriamas dirbtinės panikos naratyvas?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės buvusio Seimo nario Petro Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje vertinama, ar jo vieši pasisakymai apie LGBTQ+ bendruomenę peržengė saviraiškos laisvės ribas ir gali būti laikomi neapykantos kurstymu. Byla į Aukščiausiąjį Teismą grįžta po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas šių metų pavasarį politiką išteisino.

Po kruvino išpuolio Berlyno LGBTQ+ eitynėse Lietuvos naujienų portalų komentarų skiltys virto ne užuojautos, o atviro smurto šlovinimo vieta. Šimtai komentarų ne tik tyčiojosi iš aukų, bet ir ragino žudyti daugiau LGBTQ+ žmonių, vadino juos „ne žmonėmis“, sveikino teroro išpuolį ir reiškė paramą užpuolikui. Vis dėlto, mūsų atlikta analizė rodo, kad didžioji dalis šių komentarų buvo skelbiami sąmoningai iš neegzistuojančių žmonių paskyrų.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešai aptarti du sukrečiantys smurto atvejai verčia užduoti nepatogų klausimą – ar darome pakankamai, kad užkirstume kelią neapykantai, kol ji nevirsta smurtu?

Vos tik Lietuvoje pasirodo straipsnis apie LGBTQ+ bendruomenę, po juo netrukus ima rastis dešimtys, o kartais ir šimtai komentarų. Dalis jų – skirtingų žmonių nuomonės. Tačiau vis dažniau tyrėjai, faktų tikrintojai ir dezinformacijos ekspertai pastebi kitą reiškinį – nemažą dalį diskusijų formuoja ne autentiški vartotojai, o netikros paskyros, kurių tikslas nėra diskutuoti. Jų paskirtis – sukurti įspūdį, kad visuomenėje vyrauja didžiulis pasipiktinimas, neapykanta ir baimė.

Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo apeliacinius skundus byloje, kurioje jie buvo nuteisti už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Teismas sprendimą paskelbs rugpjūčio 28 dieną.