P. Picavet vadovauja asociacijai „FLAG!“, vienijančiai Prancūzijos vidaus reikalų bei teisingumo ministerijų darbuotojus ir kovojančiai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės. Užpuolimas įvyko istoriniame Paryžiaus Marė rajone, kuris yra gerai žinomas ir dėl čia gyvenančios gausios LGBTQ+ bendruomenės bei daugybės svarbių kultūrinių ir socialinių erdvių.

Prancūzijos prokuratūros duomenimis, P. Picavet išėjus iš baro prie jo priėjo vyras ir smogė buteliu. Nukentėjusysis patyrė daugybinius sužalojimus, tarp jų – galvos žaizdą ir vidinį kraujavimą. Pasak prokurorų, pats P. Picavet nurodė, kad prieš smurtą užpuolikas jį ne kartą įžeidinėjo homofobiniais epitetais. Dėl šios priežasties incidentas vertinamas ir kaip galimas neapykantos išpuolis.

Nukentėjusysis - policijos pareigūnas

Ši istorija išsiskiria ir tuo, kad užpultas žmogus pats yra policijos pareigūnas. Prokurorų teigimu, P. Picavet iš karto prisistatė policijos pareigūnu ir parodė tarnybinį pažymėjimą. Tačiau tai užpuoliko nuo smurto nesulaikė. Ši aplinkybė dar kartą išryškino vieną iš neapykantos nusikaltimų problemų: smurtas gali būti nukreiptas prieš žmogų neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį ar profesiją.

Įtariamasis buvo sulaikytas. Prancūzijos prokuratūra skelbia, kad anksčiau jis nebuvo teistas, o užpuolimo metu buvo neblaivus. Tačiau alkoholis savaime nepaaiškina galimo homofobinio smurto motyvo. Apsvaigimas gali sumažinti elgesio kontrolę, tačiau nepadaro homofobinės neapykantos priežastimi.

Išpuolį griežtai pasmerkė Prancūzijos LGBTQ+ teisių organizacija „STOP Homophobie“. Organizacija pareiškė, kad smurtas prieš LGBTQ+ žmones tebėra reali problema, ir išpuolį įvardijo kaip homofobinį. Asociacija taip pat paviešino P. Picavet patirtų sužalojimų nuotraukas.

Šis atvejis svarbus ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl platesnio klausimo – kiek saugios LGBTQ+ žmonėms yra viešosios erdvės. Net ir šalyje, kurioje tos pačios lyties asmenų santuoka įteisinta dar 2013 metais, teisinė lygybė savaime nereiškia, kad diskriminacija ir neapykanta išnyko. Teisės aktuose įtvirtinta lygybė ir reali žmogaus patirtis gatvėje nėra tas pats.

Išpuolį pasmerkė ir Paryžiaus miesto valdžia

Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire'as incidentą pavadino „niekšišku homofobiniu išpuoliu“. „Mes niekada neatiduosime savo gatvių neapykantai sklisti“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė politikas.

Ši frazė atkreipia dėmesį į platesnę problemą: neapykantos nusikaltimai nėra vien individualūs konfliktai tarp dviejų žmonių. Jie turi poveikį visai bendruomenei. Kai žmogus užpuolamas dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, žinutę gauna ne tik auka. Kiti LGBTQ+ žmonės taip pat gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar atsargiau elgtis viešumoje, bijoti būti savimi.

P. Picavet vadovaujama „FLAG!“ asociacija ypatingą dėmesį skiria LGBTQ+ žmonių apsaugai valstybės institucijose. Tai suteikia šiam išpuoliui ir simbolinę reikšmę. Žmogus, kurio profesinė veikla susijusi su kova prieš diskriminaciją, pats tapo galimo homofobinio smurto auka.

Po panašių incidentų dažnai kyla klausimas, kokia bausmė turėtų būti skirta kaltinamajam. Tačiau vien baudžiamoji atsakomybė negali išspręsti visos problemos. Norint mažinti homofobinio smurto mastą, svarbu ne tik tinkamai tirti nusikaltimus, bet ir užtikrinti, kad aukos galėtų saugiai apie juos pranešti, policija gebėtų tinkamai atpažinti neapykantos motyvą, o visuomenėje būtų mažiau toleruojama neapykantos kalba.

Viešumas - įrankis prevencijai

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip apie tokius nusikaltimus kalbama viešai. Kai Lietuvoje buvo paskelbta apie užpultą ir kankintą homosesksualų vyrą visi politikai atsiribojo tyla. Tai padarė didelę žalą visai visuomenei.

Jeigu homofobinis įžeidinėjimas, grasinimai ar smurtas pateikiami kaip „paprastas konfliktas“, dingsta svarbi aplinkybė – žmogus galėjo būti pasirinktas būtent dėl to, kas jis yra. Paryžiaus incidento atveju tyrėjams teks nustatyti visas įvykio aplinkybes ir galutinai įvertinti galimą neapykantos motyvą. Tačiau pats įvykis jau sukėlė diskusiją, kuri peržengia vieno užpuolimo ribas.

LGBTQ+ žmonių teisė būti saugiems viešumoje negali priklausyti nuo to, ar šalia jų yra policijos pareigūnas, ar nuo to, ar užpuolikas yra blaivus. Tikra lygybė reiškia ne tik teisę būti ginamiems įstatymo, bet ir teisę gyventi be baimės kasdienybėje.