Šis reiškinys nėra naujas. Europos Sąjungos institucijos, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) ir daugelis universitetų jau ne vienerius metus analizuoja koordinuotas informacines kampanijas. Jose LGBTQ+ tema tampa vienu patogiausių įrankių kurstyti emocijas, skaldyti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

Skaitant komentarus po straipsniais gali susidaryti įspūdis, kad didžioji visuomenės dalis kalba vienu balsu. Tačiau pažvelgus atidžiau paaiškėja keistas dėsningumas. Dalis profilių yra labai jau įtartini. Juose nėra šeimos nuotraukų, draugų sveikinimų, kelionių akimirkų ar kasdienių įrašų. Vietoj to – automobilio nuotrauka, kačiukas, gėlė, religinis paveikslėlis arba dirbtinio intelekto sugeneruotas veidas. Tokie profiliai beveik niekada nesidalija savo mintimis. Jie tik komentuoja kitų paskelbtas naujienas.

Tyrėjai tokius profilius vadina neautentiškomis paskyromis. Ne kiekviena jų būtinai valdoma automatizuoto boto – dalį administruoja žmonės, dirbantys koordinuotai arba valdantys po kelias dešimtis paskyrų vienu metu. Tačiau jų veikimo principas labai panašus: kuo dažniau kartoti tas pačias žinutes, kad jos pradėtų atrodyti kaip daugumos nuomonė.

LGBTQ+ tematika tokioms kampanijoms ypač patogi todėl, kad kalbama apie žmogaus tapatybę, šeimą, religiją ir vaikus – temas, kurios žmonėms sukelia stiprias emocijas. Būtent emocijos socialinių tinklų algoritmuose tampa pagrindu, leidžiančiu įrašams plisti dar plačiau. Psichologiniai tyrimai jau seniai rodo, kad pyktis, pasibjaurėjimas ir baimė internete plinta greičiau nei racionalūs argumentai. Todėl komentarai apie tariamą "civilizacijos žlugimą", "vaikų gadinimą" ar "tradicinių vertybių naikinimą" dažnai sulaukia daugiau reakcijų nei ramus faktų paaiškinimas.

Dar viena tokių paskyrų ypatybė – jų kalba. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kiekvienas komentaras parašytas skirtingo žmogaus, tačiau ilgainiui ima kartotis tie patys žodžių junginiai, tie patys argumentai ir net identiškos frazės. Dažnai vartojamos sąvokos apie "tradicinę šeimą", "Dievo įstatymus", "moralinį nuosmukį", "iškrypimus", nors pats straipsnis gali būti visai apie kitą temą – pavyzdžiui, apie žmogaus teisių sprendimą teisme ar mokslinį tyrimą.

Kartais susidaro įspūdis, kad komentatoriai net neskaito straipsnio. Jie komentuoja vien pagal antraštę arba automatiškai įterpia iš anksto paruoštas frazes. Tokį elgesį ne kartą yra fiksavę dezinformacijos tyrėjai, nagrinėjantys koordinuotas informacines kampanijas įvairiose Europos valstybėse.

Ypač iškalbingas požymis – paskyrų istorija. Profilis gali būti sukurtas prieš kelerius metus, tačiau jame beveik nėra jokios veiklos, išskyrus komentarus politinėmis ar visuomenę skaldančiomis temomis. Kartais profilio nuotrauka keičiama kas kelis mėnesius – iš gėlės į šuniuką, iš automobilio į peizažą ar net į visai kitą žmogų. Toks elgesys nėra būdingas daugumai realių vartotojų.

Žmogus, atsidaręs komentarų skiltį ir pamatęs šimtus panašių pasisakymų, gali pradėti manyti, kad jo nuomonė yra mažumos. Socialinės psichologijos tyrimai rodo, jog žmonės linkę prisitaikyti prie to, ką suvokia kaip vyraujančią poziciją. Būtent todėl dirbtinai kuriamas "visuomenės balsas" gali turėti realų poveikį.

Dar pavojingiau tai, kad tokie komentarai skatina prisijungti tikrus žmones. Pakanka kelių dešimčių agresyvių įrašų, ir netrukus prie jų prisideda realūs vartotojai, kurie ima kartoti tas pačias frazes. Taip susiformuoja įspūdis, kad neapykanta kyla spontaniškai, nors jos pradžia dažnai būna kruopščiai koordinuota.

Tyrimai rodo, kad LGBTQ+ tematika yra viena dažniausių dezinformacijos kampanijų taikinių ne tik Lietuvoje. Europos Sąjungos kovos su dezinformacija ekspertai yra nustatę, kad pasakojimai apie tariamą "LGBT propagandą", "grėsmę vaikams" ar "Europos moralinį žlugimą" nuolat kartojami prorusiškose informacinėse operacijose. Tokios žinutės naudojamos siekiant supriešinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą demokratija.

Tai nereiškia, kad kiekvienas kritišką nuomonę išsakantis žmogus yra botas. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę nesutikti, diskutuoti ar kritikuoti. Problema atsiranda tada, kai diskusiją ima formuoti dirbtinai kuriamas triukšmas. Tokiu atveju socialiniai tinklai tampa ne vieta skirtingoms nuomonėms, o manipuliacijos įrankiu.

GayLine.LT redakcija ragina vartotojus būti kritiškus. Prieš reaguojant į emocingą komentarą verta pažvelgti į paties autoriaus profilį. Ar jame matyti tikras žmogus? Ar jis diskutuoja įvairiomis temomis, ar tik apie politiką, religiją ir LGBTQ+? Ar jo įrašai atrodo turintys tam tikrą logiką? Ar profilio nuotrauka nėra akivaizdus dirbtinio intelekto kūrinys arba atsitiktinis paveikslėlis?

Tokie paprasti klausimai dažnai leidžia suprasti, kad už tariamo visuomenės pasipiktinimo slepiasi ne šimtai realių žmonių, o gerokai mažesnis koordinuotų paskyrų tinklas. Ir būtent toks yra pagrindinis jų tikslas – ne įtikinti faktais, o sukurti įspūdį, jog neapykanta yra norma, o pagarba žmogaus teisėms – išimtis.

Būtent todėl šiandien svarbu ne tik atpažinti melagingą informaciją, bet ir suprasti, kaip kuriama pati iliuzija, jog neapykantos yra daugiau nei jos iš tiesų egzistuoja. Socialinių tinklų komentaruose matomas triukšmas nebūtinai atspindi visuomenės nuomonę. Dažnai jis tėra kruopščiai surežisuotas fonas, kuriuo siekiama paveikti kitus.