Pozicija

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Po kruvino išpuolio Berlyno „Christopher Street Day“ eitynėse visoje Europoje netyla diskusijos apie tai, kaip demokratinės valstybės turėtų reaguoti į neapykanta grįstą smurtą. LRT paskelbtoje Vytenės Banser nuomonėje „Teroras verčia kelti vaivorykštės vėliavą“ keliama mintis, kad teroristų tikslas yra ne tik atimti gyvybes, bet ir priversti visuomenę atsisakyti savo laisvių. Klausimas toks - kaip mes reaguosime.

GayLine.LT redakcija kalbėjosi su mama, kurios vaikas prieš keletą metų prisipažino esantis translytis. Moteris sutiko anonimiškai pasidalinti savo istorija, nes tiki, kad daugelis tėvų išgyvena panašius jausmus – baimę, neigimą, kaltę ir nežinią. Ji sako, kad sunkiausia buvo ne priimti savo vaiką, o pripažinti, jog klaidingų įsitikinimų turėjo ji pati.

Po daugiau nei dešimtmetį trukusios santuokos su vyru išsiskyrusi Australijos realybės televizijos žvaigždė ir nuomonės formuotoja Abbie Chatfield atvirai prabilo apie savo seksualinę orientaciją, motinystę ir tai, kodėl nebenori slėpti savo santykių su moterimis. Naujausiame interviu ji teigė, kad svarbiausia jai šiandien – užauginti dukrą visuomenėje, kurioje meilė nėra skirstoma pagal lytį.

Po Berlyne įvykdyto islamistinio teroro išpuolio prieš LGBTQ+ eitynių dalyvius Lietuvoje netyla diskusijos ne tik apie saugumą, bet ir apie visuomenės reakciją. Prie viešų pasisakymų prisijungė kino režisierius Romas Zabarauskas, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo emocingu komentaru. Jame jis kalba apie internete plintančią neapykantą, LGBTQ+ žmonių iššūkius ir būtinybę ieškoti naujų būdų kovoti su radikalėjančia aplinka.

Šeštadienį Berlyne įvykdytas kruvinas išpuolis LGBTQ+ eitynių dalyviams sukrėtė visą Europą. Tačiau tragedija iškėlė ir kitą, ne mažiau svarbų klausimą – kokią atsakomybę už neapykantos atmosferą prisiima politikai, žiniasklaida ir pati visuomenė. Žmogaus teisių aktyvistas Artūras Rudomanskis įsitikinęs, kad Berlyno tragedija nėra tik vieno radikalizuoto asmens nusikaltimas. Jo teigimu, tai perspėjimas visai Europai, jog neapykanta, jei jai leidžiama skleistis viešojoje erdvėje, anksčiau ar vėliau virsta realiu smurtu. Dalijamės A. Rudomanskio pozicija.

Vokietijoje gyvenanti Laura Gintalaitė išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių ir Seimo pirmininką Juozą Oleką, ragindami Lietuvos valdžios institucijas aiškiai pasmerkti teroristinį išpuolį Berlyno LGBTQ+ eitynėse ir parodyti solidarumą su aukomis.

Kruvinas išpuolis Berlyne vykusių „Pride“ eitynių metu sukėlė plataus masto tarptautinę reakciją. Europos Sąjungos institucijų vadovai, valstybių prezidentai, premjerai, ministrai ir žmogaus teisių gynėjai vieningai pasmerkė smurtą, pareikšdami solidarumą aukoms, jų artimiesiems bei LGBTQ+ bendruomenei. Daugumos jų pareiškimuose pabrėžiama, kad išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš šventės dalyvius, bet ir prieš demokratijos, laisvės, lygybės bei tolerancijos principus.

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Kasmet liepos 6-ąją Lietuva mini vieną svarbiausių valstybės švenčių – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vakare visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vienu metu gieda Tautišką giesmę, primindami, kad valstybę kuria ne tik jos istorija, bet ir šiandien joje gyvenantys žmonės.

Režisierius Romas Zabarauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie dar vieną jo ir sutuoktinio Kornelijaus teisinę pergalę. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė privalės porai atlyginti 2783 eurus bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginant savo teises.

Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės į teisingumo ministrės pareigas. Organizacijų teigimu, jų kreipimasis nėra susijęs su politinėmis diskusijomis dėl partnerystės instituto – jis grindžiamas teisės viršenybės, Konstitucijos laikymosi ir pagarbos teismų sprendimams principais.

Jungtinės Karalystės Vakarų Midlendo (West Midlands) policija žengė žingsnį, kurį žmogaus teisių organizacijos vadina istoriniu. Policijos vadovas viešai atsiprašė LGBTQ+ bendruomenės už dešimtmečius trukusį diskriminavimą, pripažindamas, kad pareigūnai prisidėjo prie žmonių persekiojimo, sugriovė daugybę gyvenimų ir ilgam pakirto pasitikėjimą teisėsauga. GayLine.LT klausia ar kada nors tokio žingsnio sulauksime Lietuvoje?

Europos Parlamentas priėmė pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į vieną didžiausių, tačiau dažnai nepakankamai matomų Europos ekonomikos iššūkių – nevienodą moterų ir vyrų dalyvavimą neapmokamos priežiūros veiklose. Dokumente pabrėžiama, kad būtent ši problema išlieka viena pagrindinių kliūčių moterų dalyvavimui darbo rinkoje, karjeros galimybėms ir ekonominiam savarankiškumui.

Artūras Rudomanskis, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos Valdybos narys

Kodėl homofobija turėtų būti vertinama kitaip nei antisemitizmas?

Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė kritika partijai „Nemuno aušra“ dėl jos atstovų antisemitinės retorikos. Tokia kritika buvo pagrįsta – neapykantos kurstymas prieš bet kurią visuomenės grupę neturi vietos modernioje Europos valstybėje.

Lietuvos viešojoje politikoje migracija ir ypač priverstinis persikėlimas dažnai lieka emocijų ir naratyvų, o ne duomenų lauke. Tačiau demografiniai rodikliai ir Europos šalių patirtys rodo priešingą tendenciją: tinkamai valdoma migracija yra ne našta, o vienas iš esminių ekonominio ir socialinio tvarumo veiksnių. Šis tekstas kelia klausimą, kodėl ignoruojame priverstinį persikėlimą kaip strateginį resursą, nors tai jau seniai patvirtina empirika.

Tą žvarbų 2025 m. gruodį rankose laikydamas nuo speigo sparčiai šąlančios arbatos puodelį, atsargiai mėginau gaudyti šilumos pliūpsnius prie liepsna banguojančio laužo netoli to pastato, kur pagal Konstitucijos dvasią turėtų dirbti mūsų atstovai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad naujoji valdančioji koalicija žmogaus teisių klausimų neketina paversti nesutarimų šaltiniu. Pasak jo, tokios temos kaip lyčiai neutrali partnerystė nebus aktyviai svarstomos, nebent būtų viena sąlyga.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.