Pozicija

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paragino Ukrainą užtikrinti visapusišką teisinę apsaugą LGBTQ+ bendruomenei, įskaitant santuokų įteisinimą. Pasak jo, tai yra esminė sąlyga Ukrainos kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

Viešoje erdvėje bučinys dažnai vertinamas kaip natūrali artumo, meilės ar net spontaniškos laimės išraiška. Tačiau kai bučiniu dalijasi du vyrai ar dvi moterys, reakcijos – net XXI amžiuje – vis dar neretai tampa nevienareikšmės. Kodėl tai, kas heteroseksualiai porai atrodo įprasta ir net romantiška, homoseksualiai porai gali virsti provokacija, tabu ar net paskatinti smurtą?

Lenkijoje vykusiame festivalyje „Tutaka“ lankęsis Europos Parlamento narys Petras Gražulis užsipuolė apie LGBTQ+ bendruomenę diskutavusius renginio dalyvius, praneša „Delfi“. Įžeidinėti pranešėjus politikas ėmė kalbėdamas rusiškai.

Kiekvienais metais, kai miestų gatvėse pasirodo vaivorykštės vėliavos, o LGBTQ+ žmonės drąsiai žengia eitynėse, vis dar atsiranda klausiančių: „Kam jūs taip demonstruojatės?“, „Kodėl negalite tiesiog gyventi tyliai?“ arba „Kodėl man reikia žinoti, su kuo jūs miegat?“.

Bažnyčios atstovai dažnai teigia turintys teisė išsakyti nuomonę pagrįstą jų įsitikinimais. Bet kur baigiasi nuomonė ir prasideda neapykanta? Ypač kai tai susiję su LGBTQ+ žmonių teisėmis.

LGBTQ+ žmonėms atvirai prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę iki šiol yra iššūkis. Tiesa, laikai keičiasi ir dabar tai padaryti yra gerokai lengviau nei praeityje. BBC kalbintas vyras žurnalistams atskleidė: „Aš atsiskleidžiau, kai man buvo 60-ies. Ir man buvo sunku tai padaryti šešiasdešimties. Aš buvau vedęs ir mylėjau savo žmoną“.

„Birželį buvo minimas „Pride“ mėnuo – vyko „Baltic Pride“ eitynės už lygybę, miestų languose padaugėjo vaivorykštės vėliavų, organizuota daugybė renginių, o juose – vėl atėjo metas kalbėti apie iš vietos nejudantį LGBTI+ teisių užtikrinimą“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Anot jos, „Pride“ mėnuo Lietuvoje kasmet lydimas dvejopo jausmo: viena vertus, tai bendruomeniškumo ir pasididžiavimo metas, kai kuriems – galbūt pirmas kartas, kai išdrįsta būti savimi, kita vertus – skaudus priminimas, kad metams bėgant LGBTI+ žmogaus teisių situacija beveik nesikeičia. Naujausia tarptautinė statistika rodo, kad Lietuva ir toliau lieka tarp mažiausiai LGBTI+ bendruomenės teises užtikrinančių Europos valstybių.

Leiboristų parlamentaras seras Chrisas Bryantas pasakė įsimintiną kalbą apie „Pride“ eitynių svarbą. Jis kolegoms parlamentarams paaiškino, kodėl LGBTQ+ eitynės vis dar reikalingos ir nepraranda savo reikšmės.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen video žinute kreipėsi į Vengrijos valdžią ir paragino leisti vykti LGBTQ+ eitynėms. Ji dar kartą išreiškė paramą visiems queer žmonėms.

Socialdemokratas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas užsimena, kad vargu ar dabartinis civilinės sąjungos įstatymas sulauktų pritarimo Seime. Jis teigia inicijuojantis parlamentarų apklausą bei duria pirštu į savo frakcijos narius, nes būtent nuo jų priklausys ar bus pažanga šioje srityje.

Budapešto meras pranešė, kad miestas organizuos „Budapešto Pride“ eitynes. Tokiu būdu įkalinimo bausmės grėstų politikams, o ne aktyvistams ir nevyriausybininkams, kurie iki šiol užsiėmė šio renginio organizavimu.

Olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei viešai paskelbus, kad ji yra biseksuali, GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas sako, jog tai yra svarbi žinia visai LGBTQ+ bendruomenei. Jis pabrėžia, kad iki šiol LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje reikia drąsos atvirai kalbėti apie save.

Izraelio karinėms pajėgoms tarptautiniuose vandenyse sulaikius humanitarinę pagalbą Gazos ruože badaujantiems žmonėms gabenusį laivą, Laisvės partijos pirmininkas socialiniame tinkle Facebook paskelbė šio veiksmo vertinimą. Principinis raginimas gerbti tarptautinę teisę paskatino vieną iš buvusių politinės jėgos Seimo narių - Marių Matijošaitį palikti partiją.

Trečiadienio rytą Žinių radijo laidoje „Pozicija“ dalyvavęs socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad yra būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir priimti partnerystės registravimo tvarką numatantį įstatymą. Jis užsiminė ir apie konkrečius planus kada tai ketinama atlikti.

Šiandien kviečiu žengti kartu – kartu su tais, kurie kiekvieną dieną kovoja už teisę būti savimi, už tuos, kurie negali būti kartu, yra kaustomi baimės ir nepasitikėjimo. „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje – tai ne tik spalvų kupinas renginys. Tai – drąsus pareiškimas, kad mūsų visuomenė yra pasirengusi pokyčiams, kuriuos stabdo bažnyčia ar padorumo pritrūkę politikai.

Buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Žinių radijo laidoje teigia, kad politikus įteisinti partnerystės registravimo tvarką turėtų paskatinti teismų sprendimai. Tiesa, ji nesiima prognozuoti ar tai bus įmanoma pasiekti šiame Seime.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime perskaitė metinį pranešimą. Pirmajame antrosios kadencijos kreipimesi į Seimą kelis sakinius šalies vadovas skyrė žmogaus teisėms.

Praėjusiame Seime Laisvės partijai taip ir nepavyko įgyvendinti vieno iš pagrindinių politinių siekių – įteisinti partnerystę. Dabar, žvelgdamas atgal, buvęs parlamentaras, šio politinės jėgos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pripažįsta, kad kitos partijos pasinaudojo laisviečių patirties trūkumu.

Paskelbus apie Baltic Pride Vilniuje startą, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL pirmininkas iš karto priminė politikams apie nepriimtus sprendimus dėl partnerystės. Jis sako, kad eitynės taps stipria žinia visuomenei.

Europos Parlamento narys Dainius Žalimas sako, kad LGBTQ+ viešų renginių draudimas Vengrijoje yra ne paprastas žmogaus teisių pažeidimas, o „iššūkis visai Europos Sąjungai ir jos pamatinėms vertybėms“.