Pozicija

Neseniai buvo pasirodžiusios žinutės, kad galbūt Kultūros ministru naujoje Vyriausybėje galėtų tapti vienas garsiausių Lietuvos dizainerių – Juozas Statkevičius. LRT žurnalistai paklausė aukštosios mados profesionalo ar jis turi tokių planų.

Pertą Gražulį pripažinus kaltu dėl viešo LGBTQ+ asmenų niekinimo, vienas iš nukentėjusiųjų, dizaineris Mantas Mackevičius teigia, jog tikisi teigiamų pokyčių Lietuvoje. Jis pabrėžia, kad teismo sprendimas parodo kitiems žmonėms, kokių ribų negalima peržengti.

Visiškai neseniai darbą pradėję XX Vyriausybės ministrai jau baigia formuoti politinę komandą. Paskelbta, kad į Teisingumo viceministres deleguota Kristina Zamarytė- Sakavičienė. Pastaroji aktyviai veikė prieš LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekius, kritikavo Konstitucinį Teismą nusprendus, pasisakė prieš moterų kovą už savo teises.

Prieš kelias dienas GayLine.LT sulaukė moters prašymo pasidalinti viešu laišku jos mirusiai mamai. Jame apgailestaujama, kad baimė neleido laiško autorei būti visiškai atvirai ir prisipažinti apie savo homoseksualumą.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime teiginius, kad „anksčiau homoseksualumo nebuvo“ arba kad tai – „šiuolaikinė mada“, „Vakarų ideologijos produktas“. Tokius pareiškimus, deja, kartoja ne tik interneto komentatoriai, bet ir kai kurie politikai, mėginantys įsiteikti konservatyviai rinkėjų daliai. Tačiau istorija byloja visai ką kita – homoseksualūs žmonės egzistavo visais laikais. Tad kyla klausimas: kodėl kai kurie politikai vis dar stengiasi šį faktą paneigti?

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva pradėjo keisti savo veidą. Gatvėse vis dažniau plevėsuoja vaivorykštės vėliavos, sostinėje kasmet žygiuoja „Pride“ eitynių dalyviai, o socialiniuose tinkluose poros atvirai dalijasi savo šeimų nuotraukomis. Atrodytų, kad visuomenė bręsta, tampa modernesnė, europietiškesnė. Tačiau klausimas išlieka: ar tai tik gražus paviršius, po kuriuo vis dar slypi baimė, homofobija ir gėdos jausmas?

Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad Teisingumo ministerijos viceministro sveikinimas moterims buvo įvertintas kaip priekabiavimas dėl lyties. Tarnyba nuolat gauna gyventojų skundų dėl politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymų, kurie gali žeisti ar diskriminuoti. Visgi daugelis tokių skundų persiunčiami kitoms institucijoms. Tad kada vieši pasisakymai tampa teisiniu lygių galimybių klausimu? Apie tai kalbamės su Tarnybos teisininke Renata Vanagėliene.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime frazę: „Aš gerbiu tavo nuomonę, bet nesutinku, kad du gėjai vyrai yra šeima.“ Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip mandagus kompromisas – tarsi būtų galima išsaugoti tarpusavio pagarbą. Tačiau iš tiesų tai nėra nuomonė. Tai yra žmogaus teisių klausimas. O žmogaus teisės – nėra diskusijų objektas.

Šiemet trisdešimtmetį minintis portalas Gayline.lt ir kitos LGBTQ+ organizacijos akivaizdžiai stokoja paramos. Kyla klausimas ar žmogaus teisių gynyba turi būti nemokama? Nors visuomenėje vis dažniau girdime kalbas apie toleranciją, realybėje parama žmogaus teisių judėjimams – itin maža. Ir ne tik finansinė, bet ir moralinė.

Vis dar dažnai girdime sakant, kad homoseksualumas esą yra „nuodėmė“. Ši nuostata kyla ne iš mokslo ar realybės pažinimo, o iš tam tikrų religinių interpretacijų, kurios ilgainiui buvo naudojamos visuomenės kontrolei ir baimei palaikyti.