politika

Tą žvarbų 2025 m. gruodį rankose laikydamas nuo speigo sparčiai šąlančios arbatos puodelį, atsargiai mėginau gaudyti šilumos pliūpsnius prie liepsna banguojančio laužo netoli to pastato, kur pagal Konstitucijos dvasią turėtų dirbti mūsų atstovai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad naujoji valdančioji koalicija žmogaus teisių klausimų neketina paversti nesutarimų šaltiniu. Pasak jo, tokios temos kaip lyčiai neutrali partnerystė nebus aktyviai svarstomos, nebent būtų viena sąlyga.

Artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai, birželio 18 d. Palangoje vyksta renginys „Integracija veiksme: Baltijos ir Šiaurės šalių patirties mainų laboratorija“. Čia subūrė ekspertai, politikos formuotojai, savivaldybių atstovai ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės šalių. Renginio dalyviai diskutuos apie migracijos, integracijos ir įtraukties klausimus bei ieškos bendrų sprendimų šiandienos iššūkiams.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

Niujorko meras Zohran Mamdani surengė pirmąjį savo administracijos LGBTQ+ bendruomenei skirtą „Pride“ mėnesio priėmimą ir pasiuntė aiškią žinią – miestas neketina nusileisti ir žeminti LGBTQ+ žmonių teisių kartelę. Renginyje dalyvavo šimtai aktyvistų, politikų, menininkų ir bendruomenės narių.

Pastaraisiais mėnesiais „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga socialiniame tinkle Facebook neatsilieka nuo liūdnai pagarsėjusio Gražulio. Panašu, kad patyčių ir cinizmo retorikos jis išmoko iš kraštutinės dešinės kolegų Europos Parlamente. Atsakydamas į žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų raginimą pakeisti Teisingumo ministrę – jis pareiškė, kad teismų sprendimų nevykdymą vertina kaip įrodymą apie puikų R. Tamašūnienės darbą.

Filmai apie du paraleninius pasaulius įgavo visiškai kitokią prasmę perskaičius Vilniaus taryboje dirbančio Nacionalinio susivienijimo tarybos nario Almanto Stankūno įrašą socialiniame tinkle Facebook. Pasirodo Pride eitynės sostinė veda prie civilizacijos žlugimo slenksčio, o keli vaivorykštės spalvų atributai tapo kone keturiais Apokalipsės raiteliais.

Lietuvoje vis dar vengiant tinkamai įvertinti bažnyčios vykdytų seksualinių nusikaltimų, Popiežius Leonas XIV rodo kitokią lyderystę. Jis dar kartą pasiuntė aiškią žinią apie būtinybę kovoti su seksualiniu išnaudojimu Katalikų Bažnyčioje. Birželio 8 dieną Madride viešintis pontifikas susitiko su šešiais asmenimis, kurie vaikystėje ar jaunystėje patyrė seksualinį išnaudojimą Bažnyčios aplinkoje. Susitikime taip pat dalyvavo žmonės, padedantys nukentėjusiesiems ir lydintys juos gijimo procese.

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Airijos ambasadorė Lietuvoje Séadhna MacHugh Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ pasidalijo savo šalies patirtimi siekiant lygybės ir pabrėžė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo visuomenės gebėjimo matyti vieniems kitus kaip lygiaverčius bendruomenės narius.

Vengrijos sostinėje Budapešte šiemet planuojamos LGBTQ+ eitynės, panašu, galės vykti be policijos draudimų. Kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, šalies institucijos paskelbė neketinančios stabdyti renginio, nors pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenės teisės Vengrijoje buvo nuosekliai ribojamos.

Rusijoje vykusiame 18-ajame psichiatrų kongrese nuskambėjo pareiškimai, kurie sukėlė nerimą žmogaus teisių gynėjams ir medicinos ekspertams. Viena žinomų šalies psichiatrių pasiūlė įvesti naują diagnozę – vadinamąjį „translytiškumo spektro sutrikimą“, nors tarptautinė medicinos bendruomenė jau prieš kelerius metus aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė teoriją, kad translytiškumas yra psichikos liga.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis kalbėjo apie politikų atsakomybę nepasiduoti radikalizmui ir siekti sprendimų, kurie stiprintų lygybę bei demokratiją.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kritiškai vertino iniciatyvas rengti referendumą dėl šeimos sampratos ir ragino daugiau dėmesio skirti realioms žmonių problemoms.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan pabrėžė, kad žmogaus teisių užtikrinimas yra neatsiejamas nuo demokratijos stiprinimo ir lygiateisiškumo, kuris praturtina visus.

Nauja apklausa atskleidė, kad homoseksualūs ir biseksualūs vyrai Anglijoje kraujo donorais tampa dažniau nei bet kada anksčiau. Ekspertai šį pokytį sieja su 2021 metais įsigaliojusiais kraujo donorystės taisyklių pakeitimais, kurie panaikino ilgą laiką galiojusius diskriminacinius apribojimus.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtame renginyje Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragino žmogaus teisių klausimus vertinti ne kaip politinės kovos lauką, o kaip demokratinės visuomenės pagrindą.

Seime surengta diskusija skambiu pavadinimu „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“ parodė, kad kalbant apie šeimą Lietuvoje vis dar galima atrasti netikėtų istorinių paralelių, naujų grėsmių valstybei ir netgi pakalbėti apie vyrų lytinius santykius, nors oficialiai renginys buvo skirtas agitacijai dėl referendumo.

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.