Šis sprendimas laikomas reikšmingu signalu po ilgą laiką trunkančių ginčų dėl susirinkimų laisvės ir LGBTQ+ žmonių teisių šalyje. Pastaraisiais metais Vengrijos premjero Viktoro Orbáno vadovaujama valdžia sulaukė daug kritikos dėl įstatymų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Tarp jų – vadinamasis „LGBTQ+ propagandos“ draudimas, ribojantis informacijos apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę sklaidą nepilnamečiams.

Budapešto „Pride“ organizatoriai ne kartą teigė, kad valdžios retorika prisideda prie priešiškumo LGBTQ+ žmonėms augimo ir kuria atmosferą, kurioje bendruomenės nariai jaučiasi nesaugūs. Nepaisant to, renginys pernai pritraukė šimtatūkstantines minias ir tapo vienas didžiausių žmogaus teisių renginių regione.

Šiemet policija paskelbė, kad nesiims veiksmų siekdama uždrausti eitynes. Toks sprendimas priimtas po intensyvių diskusijų dėl teisės į taikius susirinkimus ir tarptautinio spaudimo Vengrijai laikytis Europos žmogaus teisių standartų. Prisidėjo ir valdžios pasikeitimas šalyje.

Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad galimybė surengti eitynes savaime dar nereiškia, jog LGBTQ+ žmonių padėtis šalyje gerėja. Pasak jų, Vengrija išlieka viena prasčiausiai LGBTQ+ teises užtikrinančių Europos Sąjungos valstybių.

Budapešto „Pride“ organizatoriai teigia, kad šių metų renginys bus ne tik šventė, bet ir priminimas, jog žmogaus teisės negali priklausyti nuo politinės valdžios simpatijų ar ideologinių nuostatų.

„Pride“ eitynės Vengrijoje jau seniai tapo ne vien LGBTQ+ bendruomenės renginiu. Jose dalyvauja žmogaus teisių aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos, diplomatai ir politikai, siekiantys parodyti paramą demokratinėms vertybėms bei lygiateisiškumui.

Nors policijos sprendimas neuždrausti eitynių vertinamas kaip svarbus žingsnis, žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad tikroji pažanga bus matoma tik tuomet, kai valstybė užtikrins visų žmonių lygybę ne tik gatvėse vykstančių renginių metu, bet ir įstatymuose bei kasdieniame gyvenime.