Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys  GayLine.LT organizuotame renginyje Seime svarstė, kad dalis referendumo idėjos šalininkų nuoširdžiai siekia parodyti susirūpinimą šeimos politika, tačiau kiti veikiausiai gali vadovautis ir politiniais išskaičiavimais. Jis pabrėžė, kad referendumo palaikytojai tikrai nėra tie, kurie nekenčia LGBTQ+ žmonių.

„Jie nori pasiekti tokią poziciją, kur jie nejaustų priešpriešos iš konservatyvių jėgų, kurios juos remia“, – apie po iniciatyva rengti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo Konstitucijoje pasirašiusiuosius kai kuriuos Seimo narius kalbėjo parlamentaras.

Pasak L. Šedvydžio, viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad šeimos sampratos ar partnerystės klausimai yra vieni svarbiausių rinkėjams, tačiau kasdieniai žmonių rūpesčiai dažnai būna visai kitokie. „Dažnai sakoma, kad tai klausimas, kuris rūpi jų rinkėjams. Bet iš tiesų taip nėra, nes regionuose žmonėms labiau rūpi socialiniai klausimai ar kelių kokybė“, – teigė jis.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad diskusijose apie partnerystę neretai susitelkiama tik į registravimo procedūras, nors partnerystės institutas jau dabar yra minimas įvairiuose Lietuvos teisės aktuose.

Anot jo, dalis politikų koncentruojasi tik į partnerystės registravimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų paketą, tačiau nepastebi platesnio teisinio konteksto. Tai, L. Šedvydžio vertinimu, apsunkina konstruktyvią diskusiją apie tai, kaip turėtų būti užtikrinamos žmonių teisės ir teisinis aiškumas.

„Tai niekam nerūpi“, – sakė jis, kalbėdamas apie tai, kaip dažnai ignoruojamos jau egzistuojančios teisinės nuostatos. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas taip pat priminė, kad Seime yra registruoti Civilinio kodekso pakeitimai, kurie anksčiau ar vėliau turės būti svarstomi parlamente.

„Mano registruoti Civilinio kodekso pakeitimai pamatys dienos šviesą. Mes pamatysime, kokie bus balsavimo rezultatai“, – teigė L. Šedvydis.

Diskusijoje Seime politikai, diplomatai ir žmogaus teisių ekspertai aptarė LGBTQ+ žmonių padėtį Lietuvoje, galimus teisinius pokyčius bei būdus, kaip mažinti diskriminaciją ir stiprinti demokratines vertybes.