partnerystė

Teisingumo ministerija sako ieškanti teisinio aiškumo, tačiau tos pačios lyties poroms šis „aiškumas“ kol kas reiškia vis naujus teismus, skundus ir neapibrėžtumą. GayLine.LT portalo redaktorius LRT Panoramai sako, kad tikrasis proveržis Lietuvoje bus tuomet, kai niekas neturės kreiptis į teismą siekiant apginti savo šeimos interesus.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjos yra partnerės, ir Lietuvos Respublika įpareigota įregistruoti jų partnerystę.

Čekija ilgą laiką buvo laikoma viena pažangiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje. Dar 2006 metais ji tapo viena pirmųjų posovietinio ir pokomunistinio regiono šalių, įteisinusių registruotą partnerystę tos pačios lyties poroms. Tačiau naujausi duomenys rodo paradoksalią situaciją – nors registruotų partnerysčių skaičius sparčiai auga, tarptautiniuose žmogaus teisių reitinguose šalies pozicijos smunka.

Jungtinėje Karalystėje parama tos pačios lyties asmenų santuokoms pasiekė vieną aukščiausių lygių per pastaruosius metus. Nauja visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies gyventojų pritaria LGBTQ+ porų teisei susituokti. Tuo metu Lietuvoje partnerystės klausimas ir toliau lieka politinių ginčų įkaitu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad naujoji valdančioji koalicija žmogaus teisių klausimų neketina paversti nesutarimų šaltiniu. Pasak jo, tokios temos kaip lyčiai neutrali partnerystė nebus aktyviai svarstomos, nebent būtų viena sąlyga.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.

LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje dar kartą išgirdo signalą, kad civilinės partnerystės klausimas artimiausiu metu greičiausiai nebus tarp svarbiausių valdančiųjų prioritetų. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, jog partnerystės įteisinimas nėra jo darbų sąrašo viršuje, o ir socialdemokratų rinkėjui jis nėra svarbus.

Kai sutinkame vaikiną, kuris mums labai patinka - labai dažnai norime tikėti, jog viskas mūsų santykiuose bus gerai. Tokiu metu pamirštame sveiką protą ir nematome ženklų, kurie rodo, jog bendros ateities tikrai nebus. GayLine.LT aptaria šiuos ženklus.

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Seimo posėdžio metu Seimo narys Simonas Gentvilas paklausė premjerės ar ji ketina dalyvauti Vilnius Pride eitynėse bei paprašė įvardinti žinią tiems tūkstančiams žmonių, kurie laukia ir nesulaukia Vyriausybės žingsnių vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą. Ši atkirto, kad reikiamus įstatymus gali priimti ir Seimas.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kritiškai vertino iniciatyvas rengti referendumą dėl šeimos sampratos ir ragino daugiau dėmesio skirti realioms žmonių problemoms.

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) organizuoja protesto akciją. Visi norintieji prie ministerijos pastato galės palikti rožinius trikampius – simbolius, kuriuo nacistinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose buvo žymimi homoseksualūs žmonės. Pasak akcijos organizatorių, šis ženklas reprezentuoja ministrės Ritos Tamašunienės vadovaujamos ministerijos požiūrį į LGBTQ+ teises.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad ministerija skųs teismo sprendimus dėl baudų už nevykdomą tos pačios lyties porų partnerystės registravimą. Toks pareiškimas dar labiau paaštrino konfliktą tarp valstybės institucijų ir žmogaus teisių aktyvistų, kurie kaltina valdžią sąmoningu Konstitucinio Teismo sprendimo vilkinimu.

Lietuvos institucijoms nevykdant teismų sprendimų, panašu teks susimokėti visiems mokesčių mokėtojams. Gėjų pora kreipėsi į antstolius dėl to, kad nėra registruojama jų partnerystė.

Nors Teisingumo ministerija jau apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais Lietuva įpareigojama įregistruoti partnerystę – dalis sprendimų jau įsiteisėjo ir negali būti peržiūrimi. Ministerija paskelbė konkrečius skaičius kiek partnerysčių jau įregistruota ir kiek šeimų dar laukia teismų sprendimų.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė LRT „Savaitės“ laidai įvardijo kodėl apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais įteisinta porų partnerystė. Tokį sprendimą kritikuoja Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Dr. Karolis Kurapka, kuris primena, kad neseniai ministerija žadėjo vykdyti teismų sprendimus, o dabar elgiasi priešingai.

Ieva ir Karolina prieš beveik metus šventė pergalę teisme, kuris nurodė Lietuvai įregistruoti partnerystę. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ Ieva sakė, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Moterys susiduria su dideliais iššūkiais, nes atsisakoma jas laikyti šeima.

Teismuose LGBTQ+ poras ginantis advokatas pastebi, kad net jei ir būtų pradėtos registruoti teismuose pripažinimą iškovojusių tos pačios lyties asmenų partnerystės, tai nereikštų, tiems patiems asmenims nereikėtų vėl ir vėl varstyti teismų duris. Jo teigimu, kol nėra pataisyti įstatymai – įrašai registruose neturėtų daug reikšmės.

Ketvirtadienį ryte Žinių radijo laidoje „Pozicija“ premjerė Inga Ruginienė buvo paprašyta įvertinti Teisingumo ministerijos sprendimą pasipriešinti Konstitucinio Teismo sprendimui ir ginčyti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuri įpareigoja įregistruoti dviejų žmonių partnerystę. Inga Ruginienė sako, kad tai tik „noras pasitikrinti“.

Teisingumo ministrė sako, kad ne jos ministerija, o Seimo nariai parengė naują partnerystę įteisinantį tesisės aktų projektą, skelbia Elta. Taip politikė siekia atsiriboti nuo pataisų, kurias iš tiesų ruošė būtent Teisingumo ministerijos specialistai.