partnerystė

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.

LGBTQ+ žmonių interesus teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad Seme registruotas naujas partnerystės įstatymas yra geresnis nei prieš tai buvę, tačiau vis tiek laiko žmones antrarūšiais. Jis pastebi, kad heteroseksualios poros galės rinktis tiek santuoką, tiek partnerystę.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžia, kad nors partnerystės įteisinimo klausimas nuolatos siejamas tik su tos pačios lyties šeimomis, jos laukia ir heteroseksualios poros. Ypač tos, kurioms santuoka jau nėra reikalinga.

Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

„Manau, kad mes tiesiog privalome tą padaryti, tą įpareigoja mus ir Konstitucinio Teismo sprendimai”, - LRT sako Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas. Iki šiol jis ilgą laiką laikytas vienu iš partnerystės įteisinimo skeptikų.

Seimo nariams registravus Teisingumo ministerijos rengtą lyčiai neutralų partnerystės projektą, imta teikti, kad jis panašus į santuoką. GayLine.LT pabrėžia, kad taip toli gražu nėra. O pasiūlymas vertintinas tik kaip nuosaikus ir minimalus.

Socialdemokratams žadant registruoti partnerystės įstatymo projektą Seime, kaip ir tikėtasi, kiti koalicijos nariai žada jo nepalaikyti. Žemaitaitis prideda, kad jam nieko nereiškia Konstitucinio Teismo sprendimas.