„Partnerysčių jau yra keliasdešimt patvirtintų teismuose. Bet teisių nėra jokių“, - tikina advokatas, tačiau čia pat priduria ko tikimasi iš politikų. – „Mums nereikia jokių įstatymų. Mums reikia papildyti esamą Civilinį Kodeksą. Ten jau seniai yra partnerystės skyrius. Tiesiog reikia pridėti naujų teisių ir pareigų“, - Tolerantiško Jaunimo Asociacijos rengtame renginyje „Partnerystė: metai po Konstitucinio Teismo sprendimo“ sakė Aivaras.

Jis pridūrė, kad dabartinė situacija mūsų šalyje yra neraminanti, nes net pripažinimą iškovojusios poros, norėdamos pasinaudoti šeimoms teikiamomis privilegijomis turi ir vėl kreiptis į teismą.

„Dabar po partnerystės registracijos reikės dėl kiekvienos teisės kovoti atskirai. Registracija suteikia pavadinimą, bet teisių nesuteikia. Norėsit teisės paveldėti, norėsit teisės bendrą ūkį tvarkyti, su Sodra klausimus spręsti – reikės kiekvieną kartą kreiptis į tesimą“, - aiškino jis. – „Vieną mėnesį pora kovoja už partnerystės registravimą, kitą mėnesį turi eiti kovoti dėl dovanojimo mokesčių netaikymo, o teisių yra dešimtys ir šimtai – tai ką, kiekvieną dieną į teismą vaikščioti?“.

Esama padėtimi piktinosi ir Greta Kraujalytė, Lygių galimybių plėtros centro projektų ir paslaugų koordinatorė. Ji teigė nesuprantanti, kodėl Lietuva reikalauja iš jos vykdyti pareigas, o kai ji nori naudotis valstybės teikiama savo piliečių apsauga – ja pasinaudoti negali.

„Pareigas turiu, teisų neturiu ir dar dėl kiekvienos teisės į teismą eiti teistis? Man atrodo, kad kažkas negerai su valstybe, kuri turėtų mane ginti. Žmonės yra valstybės pamatas“, - renginyje tikino Greta.

Advokatas Aivaras Žilvinskas pabrėžė, kad net kaimyninėje Lenkijoje situacija yra ženklai geresnė. Neseniai šios šalies administracinis teismas įpareigojo valstybę registruoti užsienyje sudarytas santuokas. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo sausio mėnesį skelbti, bet nusprendė dar palaukti – sudaryti išplėstinę kolegiją“, - situacijos beviltiškumą įvardijo jis.