Aivaras Žilvinskas

Teismuose LGBTQ+ poras ginantis advokatas pastebi, kad net jei ir būtų pradėtos registruoti teismuose pripažinimą iškovojusių tos pačios lyties asmenų partnerystės, tai nereikštų, tiems patiems asmenims nereikėtų vėl ir vėl varstyti teismų duris. Jo teigimu, kol nėra pataisyti įstatymai – įrašai registruose neturėtų daug reikšmės.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė vykusiame renginyje, skirtame paminėti vienerių metų sukaktį nuo istorinio Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, advokatui Aivaras Žilvinskas iškilmingai įteiktas LGBTQ+ bendruomenės „Metų proveržio“ apdovanojimo ženkliukas. Unikalų drąsą, atkaklumą ir lyderystę simbolizuojantį ženkliuką sukūrė juvelyrė Vytautė Jankūnaitė.

Lietuvoje antrus metus iš eilės surengtuose LGBTQ+ bendruomenės „Metų proveržio“ apdovanojimuose šiemet nugalėtoju paskelbtas advokatas Aivaras Žilvinskas. Šis įvertinimas skirtas už reikšmingą indėlį ginant žmogaus teises ir stiprinant LGBTQ+ asmenų teisinę apsaugą Lietuvoje. Advokato pastangomis 2025 metais teismuose buvo pripažinta pirmoji tos pačios lyties asmenų partnerystė.

LGBTQ+ bendruomenės teises ginančios organizacijos nominavo devynis pretendentus 2026 metų „Metų proveržio“ apdovanojimams. Ši iniciatyva skirta padėkoti drąsiems žmonėms ar organizacijoms, kurios imasi aktyvių veiksmų ginant LGBTQ+ žmonių teises bei siekiant lygiateisiškumo. Atiduoti balsus už nominantus gali visi norintieji.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti Petro Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus apygardos teismo jis buvo pripažintas kaltu dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Posėdžio metu politiko advokatas aiškino, kad P. Gražulis turi teisę „nemėgti“ LGBTQ+ žmonių.

LGBTQ+ poras teismuose ginantis Aivaras Žilvinskas sako, kad jei ne drąsios poros – Lietuvoje nebūtų sulaukta pokyčių lygiateisiškumo užtikrinimo srityje. Tiesa, tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės laikytis Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų, bei ginti kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo to ką jis myli.

„Arba esi pora, arba nesi pora, arba esi šeima, arba nesi šeima“, - dabartinę situaciją tos pačios lyties asmenims kertant skirtingų Europos Sąjungos šalių sienas įvardija Martynas Norbutas. Jis LNK žinioms sako, kad net ir ES Teisingumo Teismo sprendimas nebūtinai pakeis situaciją.

Vakar daug dėmesio sulaukęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendimas visuomenei buvo pristatytas kaip įpareigojantis „pripažinti vienos lyties santuokas“, LGBT+ bendruomenė ir ją palaikantys aktyvistai suskubo džiaugtis, o oponentai – piktintis. Tačiau panašu, jog dauguma neteisingai suprato, ką tas sprendimas iš tiesų reiškia.

LGBTQ+ žmonių interesus teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad Seme registruotas naujas partnerystės įstatymas yra geresnis nei prieš tai buvę, tačiau vis tiek laiko žmones antrarūšiais. Jis pastebi, kad heteroseksualios poros galės rinktis tiek santuoką, tiek partnerystę.

Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.

Penktadienį pavakarę Tolerantiško Jaunimo Asociacijai pranešus apie pirmąjį teismo sprendimą įpareigoti Lietuvą registruoti tos pačios lyties asmenų šeimos narių partnerystę, porą gynusio advokato teigimu – tai neeliminuoja LGBTQ+ žmonių diskriminacijos.

Šiandien rašoma nauja Lietuvos istorija. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą šalies istorijoje įpareigojo Lietuvos Respubliką įregistruoti dviejų moterų šeimos partnerystę. Apie tai pranešė Tolerantiško Jaunimo Asociacija.

2025 m. gegužės 7 dieną dviejų merginų pora kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama teismine tvarka pripažinti ir įpareigoti registruoti jų šeimą – vienos lyties asmenų civilinę partnerystę. Tai, mūsų žiniomis, pirmasis toks kreipimasis į teismą po Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo išaiškinta, kad vienos lyties asmenų poros turi teisę į partnerystę teisminiu keliu.

Dvi tos pačios lyties šeimos kreipėsi į teismą ir reikalauja įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą įtraukti į apskaitą sudarytas santuokas. Lietuvos teisės aktai įpareigoja užsienyje susituokusias poras pranešti apie santuokos sudarymą, tačiau vėliau atsisakoma registruoti tokias sąjungas motyvuojant tik tuo, kad jos sudarytos ne tarp vyro ir moters.

Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 10:30 val. Tolerantiško Jaunimo Asociacija kviečia dalyvauti spaudos konferencijoje. Jos metu bus pranešta apie naują pareiškimą prieš Lietuvą skundžiant atsisakymą į registrus (apskaitą) įtraukti užsienyje sudarytą tos pačios lyties asmenų santuoką.

LGBTQ+ bendruomenės teises ginančios organizacijos šiemet „Metų proveržio“ apdovanojimams pasiūlė septynis pretendentus. Šia iniciatyva siekta įvertinti drąsias, išskirtines praėjusių metų iniciatyvas, kurios prisideda prie LGBTQ+ asmenų lygybės, kovoja su diskriminacija ir keičia visuomenės požiūrį. Susumavus komisijos ir visuomenės balsus paaiškėjo nugalėtojos.

Balandžio 11 d. bus paskelbtas LGBTQ+ „Metų proveržio“ nugalėtojas/os/ai. Savo balsą, renkant verčiausius, gali atiduoti visi norintieji. Komisijos narių ir visuomenės išrinktas laureatas bus apdovanotas juvelyrės Vytautės Jankūnaitės sukurtu unikaliu prizu.

LGBTQ+ bendruomenės teises ginančios organizacijos nominavo septynis pretendentus „Metų proveržio“ apdovanojimuose. Balandžio 11 d. bus paskelbtas nugalėtojas/a/ai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje teikiamas prizas skirtas padėkoti drąsiems žmonėms ar organizacijoms, kurios imasi netikėtų, neįprastų žingsnių užtikrinant LGBTQ+ lygiateisiškumą, kovojant su diskriminacija ar keičiant visuomenės požiūrį. Atiduoti balsą už labiausiai nusipelniusius gali kiekvienas norintis GayLine.LT portale.

Praėjusį šeštadienį Vilniuje įvyko tos pačios lyties poros Karalinos Lebedzevos ir Katsiarynos Maliukos Kim vestuvės. Santuoka oficialiai įregistruota Jutos valstijoje, JAV, naudojant vaizdo ryšį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien pranešta, kad po metų bylinėjimosi Lietuvoje, tos pačios lyties poros, siekdamos šeimos santykių pripažinimo, kreipsis į Strasbūre įsikūrusį Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pabrėžiama, kad šį žingsnį žengti paskatino mūsų šalies teismų negebėjimas apginti LGBTQ+ žmonių teises ir užtikrinti visų savo piliečių lygybę.