Ką apsivilkti, kad nebūtum pasmerktas? Kaip elgtis viešumoje, kad netaptum svetimų kaltinimų taikiniu? Ir kas nutinka, kai visuomenė, užuot smerkusi smurtautoją už padarytą nusikaltimą, pradeda vertinti nukentėjusiojo aprangą, elgesį, gyvenimo būdą ar jo/jos/jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę?

Spalio 14-osios vakarą Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvėje šie klausimai tapo ne abstrakčia diskusija, o meniniu įvykiu. Tarpdisciplininis menininkas ir mados dizaineris Lukas Svirplys pristatė kolekciją „PATYS kaLTi.teismas“, pasirinkęs ne tradicinį podiumą, o dekonstruoto mados miuziklo formatą. Publika buvo pakviesta į savotišką teismo posėdį, kuriame svarbiausiu klausimu tapo ne tai, kaip atrodo drabužiai, bet kas iš tiesų turėtų sėdėti kaltinamųjų suole.

Asmeninė istorija, tapusi visuomenės klausimu

Šio projekto pradžia – paties L. Svirplio patirtis. Prieš ketverius metus jis su tuometiniu vaikinu buvo užpultas gatvėje. Tačiau, kaip menininkas pasakojo žiniasklaidai, po incidento teko susidurti ne tik su teisiniais procesais, bet ir su požiūriu, esą pora pati išprovokavo aplinkinių reakcijas savo išvaizda ir viešai demonstruojamais jausmais.

„Per ryškūs“ – toks apibūdinimas, pasak kūrėjo, tapo viena iš priežasčių, paskatinusių jį šią patirtį paversti meniniu pareiškimu. Ši istorija anksčiau įkvėpė ir performansą „Patys kalti“. GayLine.LT jau rašė, kad menininkas vilkėdamas stilizuotą kalinio uniformą atbulomis žingsniavo nuo Seimo iki Vilniaus rajono apylinkės teismo. Taip jis siekė atkreipti dėmesį į paradoksą, kai smurtą patyrę žmonės patys verčiami jaustis tarsi nusikaltėliai.

Susijęs straipsnis - Lukas Svirplys surengė performansą. Atkreipė dėmesį į LGBTQ+ teisių padėtį

Dabar ši idėja išaugo į kur kas platesnį kūrinį. Menininkas savo asmeninę patirtį susiejo su platesne problema – aukų kaltinimu, kuris pastebimas ne tik LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu, bet ir kalbant apie seksualinį smurtą prieš moteris, patyčias bei kitas smurto formas.

LRT.lt publikuotame interviu kūrėjas yra sakęs: „mada nėra tik drabužis“. Ši mintis tapo vienu svarbiausių viso projekto atspirties taškų: drabužis čia ne vien puošia, bet ir pasakoja, provokuoja diskusijai, išryškina visuomenės nuostatas.

Ne podiumas, o teismo posėdis

Įprastą mados pristatymą šįkart pakeitė teatralizuotas veiksmas. Lukiškių kalėjimo erdvė, teismo atributika, personažai ir muzikos bei judesio elementai kūrė aplinką, kurioje žiūrovai tapo ne vien stebėtojais, bet ir simbolinio proceso dalyviais.

Renginyje modeliais ir personažais tapo žinomi Lietuvos pramogų pasaulio atstovai: Toma Vaškevičiūtė, Gytis Ivanauskas, Vita Žiba, grupė „Superkoloritas“, Kristijonas Ribaitis, drag karalienė Edma, dainininkė Iglė Bernotaitytė ir kiti.

Svečių taip pat prašyta atsižvelgti į išskirtinį aprangos kodą – „Už ką gali Jus nuteisti?“ Taip pati publika buvo įtraukta į pagrindinę projekto temą: kiek mūsų išvaizda, pasirinkimai ir individualumas priklauso mums patiems, o kiek – visuomenės nustatytoms normoms?

Renginyje apsilankė 600 svečių. Vakaro įspūdžiuose susipynė teatrališkumas, humoras ir emocijos, o pramoginis formatas tapo priemone kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nepatogios viešoms diskusijoms.

Kai kaltinimas persikelia į komentarus

Kūrėjo žinutė neapsiriboja jo asmenine istorija. Vienas svarbiausių projekto akcentų – visuomenėje įsitvirtinęs įprotis ieškoti priežasčių, kodėl nukentėjęs žmogus esą pats prisidėjo prie to, kas jam nutiko.

Per trumpas sijonas, netinkamas komentaras, pernelyg ryškus įvaizdis, viešai parodyti jausmai – tokie argumentai vis dar pasitelkiami perkeliant atsakomybę nuo smurtautojo jo aukai.

Ši problema nesibaigia nusikalstamo incidento akimirka. Prie jos prisideda aplinkinių reakcijos, komentarai socialiniuose tinkluose ir abejonės, kurios gali apsunkinti žmogaus galimybę kreiptis pagalbos. Būtent šią mažiau matomą patirties dalį L. Svirplys siekia iškelti į viešumą.

Kuriant projektą bendradarbiauta su nevyriausybine organizacija „Ribologija“, kuri prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo ir informacijos apie seksualines teises sklaidos. Organizacijos įtraukimas leido socialinę žinutę grįsti ne vien menininko asmenine patirtimi, bet ir platesniu dėmesiu smurto bei nukentėjusiųjų patiriamoms reakcijoms.

Ar iš tiesų esame patys kalti?

„PATYS kaLTi.teismas“ pavadinime slypi ne tik provokacija, bet ir klausimas, į kurį kiekvienas žiūrovas turi atsakyti pats. Kas šiame procese vertinamas – konkretus veiksmas, žmogaus pasirinkimai ar visuomenės išankstinės nuostatos?

L. Svirplio sumanymas svarbus tuo, kad socialinę temą jis perteikia ne vien tiesioginiu pasisakymu. Čia veikia mada, teatras, muzika, personažai ir pati erdvė. Lukiškių kalėjimas tampa simboline vieta kalbėti apie kitokį įkalinimą – jausmą, kad privalai slėpti savo tapatybę, slopinti individualumą ar nuolat įrodinėti, jog turi teisę būti savimi.

Mados pristatymas baigiasi, tačiau klausimai, kuriuos jis kelia, lieka už simbolinio teismo sienų. Ar tikrai aukos elgesys turėtų būti dalykas, apie kurį visuomenė turėtų kalbėti? Kodėl kartais lengviau vertinti nukentėjusiojo pasirinkimus nei pripažinti skriaudėjo atsakomybę?

Galbūt būtent čia slypi svarbiausia „PATYS kaLTi.teismas“ mintis: ne kiekvienas, kuris atsiduria teisiamųjų suole visuomenės akyse, yra tas, kuriam reikėtų aiškintis. Juk kartais svarbiausias nuosprendis yra ne tas, kurį paskelbia teismas - net tais atvejais kai apginama auka, bet tas, kurį žmogui kasdien skelbia aplinkiniai.