Mokslininkų Christian Grov, Tyrel J. Starks, H. Jonathon Rendina ir Jeffrey Parsons tyrimas rodo, kad didžiausią (34 proc.) grupę sudarė tie, kurie teigė, jog pagrindinė taisyklė yra saugumo užtikrinimas. Šie vyrai nurodė, kad analiniam seksui su kitais partneriais privaloma naudoti prezervatyvus bei vengti sekso su pažįstamais žmonėmis. Tyrėjų teigimu, tokios taisyklės dažnai leidžia sumažinti riziką emociniam prisirišimui ir išlaikyti aiškią ribą tarp šeimos santykių ir vienkartinių nuotykių.

19 procentų respondentų išskyrė komunikaciją kaip esminę taisyklę. Šie vyrai pabrėžė, kad apie numatomą seksą su kitais būtina kalbėtis iš anksto, atskleisti savo santykių statusą išoriniams partneriams. Tokios poros dažniausiai remiasi atvirumu ir tarpusavio pasitikėjimu kaip priemone apsaugoti santykių stabilumą.

Trečiajai grupei, kuriai priklausė 9 procentai dalyvių, buvo svarbu, kad intymūs santykiai vyktų visiems dalyvaujant kartu. Šie vyrai teigė, kad su kitais partneriais bendrauja tik kaip pora, vengia analinio sekso, neleidžia kitam žmogui likti miegoti nakčiai. Tyrėjų teigimu, ši taisyklių sistema dažniausiai atsiranda iš poreikio išlaikyti emocinį artumą ir išvengti situacijų, kuriose galėtų kilti pavydas.

37 procentai respondentai neįvardijo jokio nuoseklaus taisyklių rinkinio. Tokie santykiai, anot tyrimo autorių, gali būti lankstesni, tačiau kartu ir labiau neapibrėžti – priklausomai nuo partnerių brandos, pasitikėjimo ir bendravimo.

Keturios grupės žmonių skyrėsi ne tik pačiomis nuostatomis, bet ir kitais rodikliais. Skyrėsi porų amžius, susitarimų aiškumas ir lankstumas, santykių pasitenkinimo lygis. Lyginant su monogamiškomis poromis, daugiau partnerių turintieji pasižymėjo tarpusavio susitarimų gausa. Kaip pabrėžia tyrėjai, suprasti šią įvairovę svarbu ne tik psichologams ar seksualinės sveikatos specialistams, bet ir dedant pastangas išsiaiškinti tam tikrus skirtumus kaip santykius traktuoja įvairios šeimos.