„Džiugu, kad perdažė – bet ir vėl Vilniaus svečiai išėję į gatves vargu bau ar gali suprasti, kad mieste vyksta LGBTQ+ bendruomenę ir lygiateisiškumą palaikantis renginys. Kur vėliavėlės gatvėse? Kur plakatai reklamos stenduose? Ir vėl viena perėja, neva neįmanoma jų įrengti visame mieste“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas šiuo metu gyvenantis Briuselyje.

Anot jo, Belgijos sostinės politikai šiemet iš peties pasistengė parodyti, kad miestas yra atviras visiems, o Pride yra svarbus kiekvienam piliečiui. Čia atnaujintos dešimtys vaivorykštės perėjų, įrengtos papildomos, iškabintos vėliavėlės net miegamuosiuose rajonuose, o ant visų visuomeninių pastatų iškeltos vaivorykštės vėliavos.

„Man asmeniškai yra koktus politikų apsimetinėjimas. Palaikome žodžiais, bet ne veiksmais, nes kažkam tai gali nepatikti“, - teigia M. Norbutas. – „Kodėl nepasiunčiama aiški žinia – kad niekas negali „uždažyti“ LGBTQ+ bendruomenės, nes mes esame ir būsime čia“.

Primename, kad pernai vaivorykštės perėja buvo ištepliota baltais dažais.  Prieš tai Pylimo gatvėje esanti vaivorykštės spalvų perėja buvo uždažyta pilkais dažais, vėliau ji išmarginta svastikomis, dar vėliau – ant jos nupieštos juodos linijos.

GayLine pažymi, kad ši perėja yra reguliuojama šviesoforu. Todėl pagal kelių eismo taisykles perėjos ribas žymi punktyrinė linija. Kelių eismo taisyklės nenumato draudimo kelio dangos dažyti kokiomis nors spalvomis. Taip pat nenurodoma, kad pati kelio danga turi būti konkrečios vienos spalvos.

Citata iš kelių eismo taisyklių: „Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelioženklų statmenai per kelią“.

Kelių eismo taisyklėse numatytas tokio tipo perėjos žymėjimas yra toks:

Vaivorykštės spalvomis dažomos perėjos daugelyje šalių kaip solidarumo ženklas su LGBTQ+ bendruomene, kuri neturi tokių pačių teisių kaip kiti visuomenės nariai ar vis dar patiria diskriminaciją.