Veryga visur mato vienos lyties porų šeimų interesus. Nenori leisti susilaukti vaikų
Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kurios leis šiomis paslaugomis naudotis ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims, dalis valdančiųjų puolė kritikuoti sprendimą. „Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga ragina prezidentą įstatymą vetuoti, o galimybę pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti moterų poroms pristato kaip nukrypimą nuo medicinos klausimų. Tačiau už politinių pareiškimų slypi svarbesnis klausimas: ar teisė kurti šeimą turi priklausyti nuo žmogaus šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos?
LRT paskelbtame Eltos ruoštame interviu A. Veryga pareiškė neigiamai vertinantis Seimo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Pasak politiko, tikrasis pakeitimų tikslas esą nėra nevaisingumo problemos sprendimas.
„Labai blogai vertinu. Todėl, kad čia visas šitas siūlymas yra ne apie mediciną. Kuo toliau, tuo labiau siūlymo teikėjams nepavyko net normaliai paslėpti, kad čia yra ne apie mediciną“, – teigė jis. A. Veryga ypač akcentavo moterų poras, kurioms iki šiol buvo sudėtinga pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.
„Tai pirmiausia yra apie vienos lyties asmenų porų vaikus. Šiuo atveju kalbame apie moterų poras, kurioms dabar buvo sudėtinga gauti tokias procedūras. Iš esmės Lietuvoje tai ir neįmanoma, ar ne? Manau, kad iš čia pirmiausia ir kyla poreikis. Ir tai yra, sutikite, nesusiję su nevaisingumu“, – kalbėjo politikas.
Toks argumentavimas kelia klausimą, kodėl galimybė susilaukti vaikų vienos lyties poroms laikoma nesusijusia su medicininėmis paslaugomis vien dėl to, kad šeima neatitinka tradicinio modelio. Pagalbinis apvaisinimas yra medicininė paslauga, o jos prieinamumo klausimas neturėtų būti paverčiamas vien politinių pažiūrų ar šeimos modelių vertinimu.
Ką iš tikrųjų pakeitė Seimas?
Lapkričio 12 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Jomis teisė pasinaudoti šiomis paslaugomis suteikiama ne tik susituokusioms ar registruotą partnerystę sudariusioms poroms, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui ir moteriai bei poroje nesančioms moterims.
Svarbu tai, kad vienišoms moterims, neturinčioms medicininių nevaisingumo indikacijų, paslaugos nebus kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – tokiu atveju už jas reikės mokėti pačioms. Tuo metu medicininių indikacijų turintiems asmenims paslaugų kompensavimo tvarka numatoma pagal įstatymo sąlygas.
Pakeitimais taip pat siekiama įgyvendinti 2025 m. balandį paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame pripažinta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų ribojimas tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai.
Taigi įstatymo pakeitimai nėra vien politinė iniciatyva – jie susiję ir su Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl teisės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nepriklausomai nuo šeiminės padėties.
„Vaiko teisės“ – argumentas prieš skirtingas šeimas?
A. Veryga savo kritiką grindžia ir vaiko teisių bei šeimos sampratos klausimais. Jis teigia, kad svarbiausias ginčas esą vyksta ne dėl valstybės išlaidų, o dėl to, kaip visuomenė supranta šeimą ir vaiko interesus.
„Bet čia mes pirmiausia kalbame apie ideologinius dalykus, apie vaiko teises, o ne apie suaugusio žmogaus norus. Norai yra gerai, visi mes turime įvairių norų, bet norai visada atsiremia į tam tikras kito žmogaus teises“, – sakė politikas.
Tačiau vieno iš tėvų nebuvimas šeimoje savaime neįrodo, kad vaikas augs nesaugioje ar jam nepalankioje aplinkoje. Vaikų gerovę lemia ne vien šeimos sudėtis, bet ir rūpestis, saugumas, emocinis ryšys, materialinės sąlygos bei suaugusiųjų gebėjimas prisiimti atsakomybę.
Be to, diskusijoje apie pagalbinį apvaisinimą svarbu nepamiršti, kad įstatymo pakeitimai nesukuria pareigos kiekvienam žmogui rinktis konkretų šeimos modelį. Jie išplečia galimybę pasinaudoti medicinine paslauga tiems, kurie nori susilaukti vaikų.
Prezidento prašo vetuoti, nors šis pataisas pasveikino
A. Veryga mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų Seimo priimtą įstatymą vetuoti. Savo raginimą jis grindė ir tuo, kad sprendimas parlamente buvo priimtas nedidele balsų persvara.
„Žinote, geriau tegul prezidentas vetuoja. Aš siūlyčiau jam vetuoti, nes įstatymas buvo priimtas vos per plauką — mačiau, tik 78 balsais. Aš prezidento vietoje vetuočiau tokį įstatymą“, – sakė jis.
Vis dėlto prezidentas G. Nausėda jau anksčiau pasveikino Seimo sprendimą. Lapkričio 12 d. jis teigė, kad žmonės turėtų turėti galimybę susilaukti vaikų nepriklausomai nuo susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. „Aš sveikinu įstatymo priėmimą, ateityje jį galima bus tobulinti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžė besilaikantis liberalių nuostatų šiuo klausimu. Dabar jo parašas arba veto lems, ar Seimo priimtos pataisos galės įsigalioti.
Kai politikai vienos lyties porų galimybę kurti šeimą pristato kaip grėsmę ar nukrypimą nuo medicinos, iš diskusijos išstumiami patys žmonės ir jų teisėti lūkesčiai. Vaiko gerovė neturėtų būti naudojama kaip abstraktus argumentas, kuriuo iš anksto nuvertinamos skirtingos šeimos.
Seimo priimtos pataisos dar laukia prezidento sprendimo. Tačiau politinė reakcija jau parodė, kad klausimas, kas Lietuvoje gali susilaukti vaikų pasinaudodamas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, tebėra susijęs ne tik su sveikatos apsauga, bet ir su lygybe bei šeimos įvairove.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
