politika

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Seimui patvirtinus XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybę, žmogaus teisių organizacijos ir LGBTQ+ bendruomenė naująjį Ministrų kabinetą pasitiko dvejopomis nuotaikomis. Viena vertus, Vyriausybės programoje atsirado pažangesnių formuluočių nei ankstesniame dokumente. Kita vertus, nemažai abejonių kelia kai kurių ministrų ankstesnė veikla bei jų požiūris į LGBTQ+ žmonių teises.

Turkijos valdžia dar kartą sulaukė tarptautinio dėmesio dėl sprendimų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Šį kartą šalies institucijos neleido įplaukti kruiziniam laivui, kuriuo vyko LGBTQ+ keliautojai, motyvuodamos sprendimą „visuomenės moralinių vertybių apsauga“. Tai nėra pirmasis išpuolis prieš LGBTQ+ užsieniečius. Prieš kurį laiką gatvėje policija sulaikė vyrą, nes jis atrodė „gėjiškai“.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Ispanija žengė dar vieną svarbų žingsnį LGBTQ+ žmonių teisių apsaugos srityje. Šalies parlamentas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis vadinamoji „atvertimo terapija“ nuo šiol tampa baudžiamuoju nusikaltimu. Tai reiškia, kad asmenims ar organizacijoms, bandantiems „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, gali grėsti ne tik administracinės sankcijos, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Po daugelio metų pažadų ir politinių diskusijų Jungtinės Karalystės Vyriausybė pristatė ilgai lauktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąją atvertimo terapiją tiek dėl seksualinės orientacijos, tiek dėl lytinės tapatybės. Jei įstatymas bus priimtas, už tokias praktikas grės iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir neriboto dydžio baudos.

Europos Parlamente svarstant rezoliuciją dėl vaikų saugumo ir psichikos sveikatos apsaugos nuo socialinės žiniasklaidos keliamos rizikos netrūko emocijų. Diskusijos metu Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis nukrypo nuo pagrindinės svarstomo dokumento temos ir uždavė klausimą apie "gender" ideologiją. Toks pasisakymas sulaukė aštrios liberalės Veronikos Cifrovos Ostrihoňovos reakcijos.

Turkija jau daugelį metų išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Kasmet tūkstančiai tautiečių renkasi Antaliją, Bodrumą ar Marmarį dėl šilto klimato, viešbučių ir palankių kainų. Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad LGBTQ+ žmonėms ši šalis tampa vis mažiau saugi.

Daugiau kaip dešimties Afrikos valstybių parlamentarai po tarpparlamentinės konferencijos Ganoje įsipareigojo savo šalyse inicijuoti naujus įstatymus, kurie dar labiau apribotų LGBTQ+ asmenų teises. Tokie pažadai nuskambėjo birželio pradžioje Akroje vykusioje Afrikos tarpparlamentinėje šeimos vertybių ir suvereniteto konferencijoje.

Lietuvos viešojoje politikoje migracija ir ypač priverstinis persikėlimas dažnai lieka emocijų ir naratyvų, o ne duomenų lauke. Tačiau demografiniai rodikliai ir Europos šalių patirtys rodo priešingą tendenciją: tinkamai valdoma migracija yra ne našta, o vienas iš esminių ekonominio ir socialinio tvarumo veiksnių. Šis tekstas kelia klausimą, kodėl ignoruojame priverstinį persikėlimą kaip strateginį resursą, nors tai jau seniai patvirtina empirika.

Tą žvarbų 2025 m. gruodį rankose laikydamas nuo speigo sparčiai šąlančios arbatos puodelį, atsargiai mėginau gaudyti šilumos pliūpsnius prie liepsna banguojančio laužo netoli to pastato, kur pagal Konstitucijos dvasią turėtų dirbti mūsų atstovai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad naujoji valdančioji koalicija žmogaus teisių klausimų neketina paversti nesutarimų šaltiniu. Pasak jo, tokios temos kaip lyčiai neutrali partnerystė nebus aktyviai svarstomos, nebent būtų viena sąlyga.

Artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai, birželio 18 d. Palangoje vyksta renginys „Integracija veiksme: Baltijos ir Šiaurės šalių patirties mainų laboratorija“. Čia subūrė ekspertai, politikos formuotojai, savivaldybių atstovai ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės šalių. Renginio dalyviai diskutuos apie migracijos, integracijos ir įtraukties klausimus bei ieškos bendrų sprendimų šiandienos iššūkiams.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

Niujorko meras Zohran Mamdani surengė pirmąjį savo administracijos LGBTQ+ bendruomenei skirtą „Pride“ mėnesio priėmimą ir pasiuntė aiškią žinią – miestas neketina nusileisti ir žeminti LGBTQ+ žmonių teisių kartelę. Renginyje dalyvavo šimtai aktyvistų, politikų, menininkų ir bendruomenės narių.

Pastaraisiais mėnesiais „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga socialiniame tinkle Facebook neatsilieka nuo liūdnai pagarsėjusio Gražulio. Panašu, kad patyčių ir cinizmo retorikos jis išmoko iš kraštutinės dešinės kolegų Europos Parlamente. Atsakydamas į žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų raginimą pakeisti Teisingumo ministrę – jis pareiškė, kad teismų sprendimų nevykdymą vertina kaip įrodymą apie puikų R. Tamašūnienės darbą.

Filmai apie du paraleninius pasaulius įgavo visiškai kitokią prasmę perskaičius Vilniaus taryboje dirbančio Nacionalinio susivienijimo tarybos nario Almanto Stankūno įrašą socialiniame tinkle Facebook. Pasirodo Pride eitynės sostinė veda prie civilizacijos žlugimo slenksčio, o keli vaivorykštės spalvų atributai tapo kone keturiais Apokalipsės raiteliais.

Lietuvoje vis dar vengiant tinkamai įvertinti bažnyčios vykdytų seksualinių nusikaltimų, Popiežius Leonas XIV rodo kitokią lyderystę. Jis dar kartą pasiuntė aiškią žinią apie būtinybę kovoti su seksualiniu išnaudojimu Katalikų Bažnyčioje. Birželio 8 dieną Madride viešintis pontifikas susitiko su šešiais asmenimis, kurie vaikystėje ar jaunystėje patyrė seksualinį išnaudojimą Bažnyčios aplinkoje. Susitikime taip pat dalyvavo žmonės, padedantys nukentėjusiesiems ir lydintys juos gijimo procese.

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Airijos ambasadorė Lietuvoje Séadhna MacHugh Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ pasidalijo savo šalies patirtimi siekiant lygybės ir pabrėžė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo visuomenės gebėjimo matyti vieniems kitus kaip lygiaverčius bendruomenės narius.