politika

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Niujorko įstatymų leidėjai siekia panaikinti dešimtmečius galiojantį teisinį draudimą suaugusiesiems skirtoms pirtims ir saunoms, kuris buvo įtvirtintas AIDS krizės metu. Iniciatyvos autoriai teigia, kad šiandieninė visuomenės sveikatos politika turėtų būti grindžiama šiuolaikiniais moksliniais įrodymais, o ne prieš 40 metų priimtais sprendimais.

Naujausias 2026 m. „Sexually Liberal City Index“ tyrimas atskleidė, kad būtent Europos miestai išlieka vienomis patraukliausių vietų LGBTQ+ žmonėms. Nors geriausiu pasaulio miestu LGBTQ+ gyvenimui pripažintas ir San Franciskas, tačiau didžiąją dešimtuko dalį sudaro Europos miestai, garsėjantys ne tik tolerancija, bet ir stipria teisine apsauga bei aktyviu bendruomeniniu gyvenimu.

Lietuvos Vyriausybė atsakė į Vokietijoje gyvenančių lietuvių kreipimąsi, kuriame buvo raginama viešai išreikšti solidarumą po Berlyne per LGBTQ+ eitynes įvykdyto teroro išpuolio. Atsakyme pabrėžiama, kad tragedija neliko nepastebėta, tačiau konkretaus Vyriausybės ar premjero viešo pareiškimo jame nėra ir nebus.

Rusijoje toliau griežtinamas spaudimas LGBTQ+ bendruomenei. Maskvoje savivaldybės tarybos nario posto siekiantis Daniilas Neonovas buvo nuteistas dešimčiai parų administracinio arešto vien dėl to, kad socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše vilkėjo marškinėlius su vaivorykštės spalvomis. Teismas nusprendė, kad tai yra „ekstremistinės simbolikos demonstravimas“.

Buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys naujausiame komentare teigia, kad Lietuva neva pamažu praranda savo vertybes, o visuomenė, kaip „lėtai kaitinama varlė“, nepastebi artėjančios grėsmės. Tarp įvairių politinių temų jis ir vėl grįžta prie LGBTQ+ žmonių, jų teisių bei lytinės tapatybės klausimų, juos pristatydamas kaip vieną didžiausių pavojų valstybei. Tokia retorika Lietuvoje girdima ne pirmą kartą, tačiau ji kelia rimtų klausimų – ar tikrai kalbama apie realias grėsmes, ar tiesiog kuriamas dirbtinės panikos naratyvas?

Londone savaitgalį įvyko didžiausios istorijoje „London Trans+ Pride“ eitynės. Organizatorių vertinimu, į sostinės gatves išėjo apie 150 tūkst. žmonių, kurie reikalavo didesnės translyčių asmenų apsaugos, kritikavo pastarųjų metų politinius sprendimus Jungtinėje Karalystėje ir siuntė aiškią žinią – trans bendruomenė neketina trauktis iš viešojo gyvenimo.

Kruvinas išpuolis Berlyne vykusių „Pride“ eitynių metu sukėlė plataus masto tarptautinę reakciją. Europos Sąjungos institucijų vadovai, valstybių prezidentai, premjerai, ministrai ir žmogaus teisių gynėjai vieningai pasmerkė smurtą, pareikšdami solidarumą aukoms, jų artimiesiems bei LGBTQ+ bendruomenei. Daugumos jų pareiškimuose pabrėžiama, kad išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš šventės dalyvius, bet ir prieš demokratijos, laisvės, lygybės bei tolerancijos principus.

JAV Atstovų Rūmai atmetė Respublikonų siūlymą įstatymu įtvirtinti prezidento Donaldo Trumpo vykdomuoju įsaku nustatytą draudimą translyčiams asmenims tarnauti šalies kariuomenėje. Sprendimas reiškia, kad draudimas ir toliau lieka grindžiamas prezidento administracijos politika, tačiau netampa nuolatine federalinio įstatymo dalimi.

Vienas dažniausių stereotipų apie LGBTQ+ bendruomenę – esą homoseksualūs žmonės nenori arba negali turėti vaikų. Tokia nuomonė vis dar dažnai pasirodo viešose diskusijose, nors moksliniai tyrimai rodo kitokį paveikslą. Dalis gėjų ir lesbiečių iš tiesų vaikų neturi dažniau nei heteroseksualūs žmonės, tačiau priežastys susijusios ne su noru jų neturėti, o su teisinėmis, socialinėmis ir biologinėmis kliūtimis.

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Seimui patvirtinus XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybę, žmogaus teisių organizacijos ir LGBTQ+ bendruomenė naująjį Ministrų kabinetą pasitiko dvejopomis nuotaikomis. Viena vertus, Vyriausybės programoje atsirado pažangesnių formuluočių nei ankstesniame dokumente. Kita vertus, nemažai abejonių kelia kai kurių ministrų ankstesnė veikla bei jų požiūris į LGBTQ+ žmonių teises.

Turkijos valdžia dar kartą sulaukė tarptautinio dėmesio dėl sprendimų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Šį kartą šalies institucijos neleido įplaukti kruiziniam laivui, kuriuo vyko LGBTQ+ keliautojai, motyvuodamos sprendimą „visuomenės moralinių vertybių apsauga“. Tai nėra pirmasis išpuolis prieš LGBTQ+ užsieniečius. Prieš kurį laiką gatvėje policija sulaikė vyrą, nes jis atrodė „gėjiškai“.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Ispanija žengė dar vieną svarbų žingsnį LGBTQ+ žmonių teisių apsaugos srityje. Šalies parlamentas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis vadinamoji „atvertimo terapija“ nuo šiol tampa baudžiamuoju nusikaltimu. Tai reiškia, kad asmenims ar organizacijoms, bandantiems „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, gali grėsti ne tik administracinės sankcijos, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Po daugelio metų pažadų ir politinių diskusijų Jungtinės Karalystės Vyriausybė pristatė ilgai lauktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąją atvertimo terapiją tiek dėl seksualinės orientacijos, tiek dėl lytinės tapatybės. Jei įstatymas bus priimtas, už tokias praktikas grės iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir neriboto dydžio baudos.

Europos Parlamente svarstant rezoliuciją dėl vaikų saugumo ir psichikos sveikatos apsaugos nuo socialinės žiniasklaidos keliamos rizikos netrūko emocijų. Diskusijos metu Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis nukrypo nuo pagrindinės svarstomo dokumento temos ir uždavė klausimą apie "gender" ideologiją. Toks pasisakymas sulaukė aštrios liberalės Veronikos Cifrovos Ostrihoňovos reakcijos.

Turkija jau daugelį metų išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Kasmet tūkstančiai tautiečių renkasi Antaliją, Bodrumą ar Marmarį dėl šilto klimato, viešbučių ir palankių kainų. Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad LGBTQ+ žmonėms ši šalis tampa vis mažiau saugi.

Daugiau kaip dešimties Afrikos valstybių parlamentarai po tarpparlamentinės konferencijos Ganoje įsipareigojo savo šalyse inicijuoti naujus įstatymus, kurie dar labiau apribotų LGBTQ+ asmenų teises. Tokie pažadai nuskambėjo birželio pradžioje Akroje vykusioje Afrikos tarpparlamentinėje šeimos vertybių ir suvereniteto konferencijoje.

Lietuvos viešojoje politikoje migracija ir ypač priverstinis persikėlimas dažnai lieka emocijų ir naratyvų, o ne duomenų lauke. Tačiau demografiniai rodikliai ir Europos šalių patirtys rodo priešingą tendenciją: tinkamai valdoma migracija yra ne našta, o vienas iš esminių ekonominio ir socialinio tvarumo veiksnių. Šis tekstas kelia klausimą, kodėl ignoruojame priverstinį persikėlimą kaip strateginį resursą, nors tai jau seniai patvirtina empirika.