Konferencija surengta netrukus po to, kai Ganos parlamentas priėmė vieną griežčiausių žemyne teisės aktų, numatantį baudžiamąją atsakomybę ne tik už tos pačios lyties asmenų santykius, bet ir už LGBTQ+ teisių propagavimą, finansavimą ar rėmimą. Įstatymas dar laukia prezidento parašo.

Ragina įstatymus paversti realybe

Pasak konferencijos dalyvių, susitikime dalyvavo įstatymų leidėjai iš maždaug 20 Afrikos valstybių. Baigiamajame dokumente – vadinamojoje Afrikos šeimos, suvereniteto ir vertybių chartijoje – šalys raginamos priimti nacionalinius įstatymus, kurie, anot autorių, saugotų tradicinę šeimą ir Afrikos kultūrines vertybes.

Atidarydamas konferenciją Ganos parlamento pirmininkas Albanas Bagbinas paragino dalyvius grįžus į savo valstybes priimtas rezoliucijas paversti konkrečiais įstatymų projektais, biudžetiniais sprendimais ir parlamentine priežiūra.

Dokumente taip pat raginama peržiūrėti ar net atsisakyti tarptautinių susitarimų, kurie, konferencijos dalyvių vertinimu, skatina LGBTQ+ teises, abortų prieinamumą ar visapusišką lytinį švietimą.

Dalis dalyvių kalba apie Vakarų „ideologinę kolonizaciją“

Konferencijoje ne kartą skambėjo teiginiai, kad Vakarų valstybės Afrikos šalims primeta joms svetimas vertybes. Kai kurie pranešėjai homoseksualių ir translyčių asmenų teisių plėtrą įvardijo kaip „ideologinę kolonizaciją“, ragindami Afrikos valstybes priešintis tarptautiniam spaudimui.

Pasak „Reuters“, renginyje dalyvavo ir konservatyvių organizacijų atstovai iš Europos, o kai kurie dalyviai teigė, kad po politinių pokyčių Jungtinėse Valstijose atsirado palankesnės sąlygos tokioms iniciatyvoms, nes JAV užsienio politikoje LGBTQ+ teisių užtikrinimas nebėra prioritetinis tikslas, kaip ankstesnių administracijų laikais.

Žmogaus teisių gynėjai įspėja apie pasekmes

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir visuomeninės grupės įspėja, kad tokie teisės aktai gali paskatinti diskriminaciją, smurtą ir dar labiau apsunkinti LGBTQ+ žmonių galimybes kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ar teisėsaugą.

Visuomenės sveikatos ekspertai taip pat pažymi, kad kriminalizavimas gali neigiamai paveikti kovą su ŽIV, nes dalis žmonių vengia kreiptis dėl gydymo ar prevencijos paslaugų bijodami baudžiamojo persekiojimo.

Kritikos sulaukė ir konferencijoje patvirtinta chartija. Žmogaus teisių organizacijos ją vadina regresyviu dokumentu, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas riboti moterų, vaikų ir LGBTQ+ asmenų teises įvairiose Afrikos valstybėse.

Šiuo metu daugiau nei pusėje iš 54 Afrikos valstybių tos pačios lyties asmenų santykiai vis dar laikomi nusikalstama veika. Pastaraisiais metais kai kurios šalys, tarp jų Uganda, Senegalas ir dabar Gana, žengė dar toliau – priėmė arba rengia įstatymus, numatančius atsakomybę ne tik už homoseksualius santykius, bet ir už LGBTQ+ teisių gynimą ar viešą jų palaikymą.