Lietuvoje

Gegužės 31 dieną 11:00-13:00 val. „Baltic Pride“ 2022 festivalio pradžią skelbs nuotaikingas Vaivorykštės autobusas, kuriuo vyksiantys LGBT bendruomenės atstovai aplankys „Baltic Pride“ 2022 festivalio rėmėjus ir draugus, skleis pozityvią atmosferą ir kvies dalyvauti „Baltic Pride“.

Pasak eitynes organizuojančios Lietuvos gėjų lygos, eitynėse turėtų dalyvauti apie 10 tūkstančių žmonių.

Baltic Pride 2022 eitynės pajudės nuo Bernardinų sodo, pražygiuos šalia Katedros aikštės, tada paskus į Gedimino prospektą ir eis link Lukiškių aikštės. Čia eisena pasuks  į J. Tumo-Vaižganto gatvę ir pajudės iki Baltojo tilto. Dalyviai kviečiami rinktis Barboros Radvilaitės g.

Autobusiukas jau turi savo maršrutą. 11:00 val. jis sustos prie „Kablio“ (Kauno g. 5), 11:10 val. jį išvysime prie Norvegijos ambasada (K. Kalinausko g. 24), vėliau, 11:30 val. autobusiukas prasuks pro Vokietijos Ambasada (Z. Sierakausko g. 24), 12:00 val. jis bus prie „Moody‘s“ (Upės g. 19), tuomet 12:30 val. stabtels prie Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3), 12:50 val. jis kirs Gedimino prospektą, o 13:00 val. vėl turėtų grįžti prie „Kablio“ (Kauno g. 5).

Kviečiame pasitikti autobusiuką ir pasidalinti nuostabia nuotaika.

Pristatydamas projektą P. Saudargas sako, kad svarbu ne tik turtiniai ryšiai, bet ir asmeninis santykis. Ir šis projektas būtent tai suteikia.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad jam keista, kad paprastus dalykus Lietuvoje bandoma pavadinti keistais pavadinimais. Jis paklausė ar šis projektas leistų turėti haremą?

P. Saudargas sakė, kad "artimas ryšys" nesukuria šeimos santykių. Būtent civilinė sąjunga kurtų tokius santykius, o jo siūlymas to nedaro.

Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Seimo Teisės departamentas turėjo nemažai pastabų projektui.

Lyčiai neutralus Civilinės sąjungos įstatymas numato teisę sudaryti civilinę sąjungą pas notarą, taigi vesti bendrą šeimos ūkį, turėti bendrą jungtinę nuosavybę. Projektas ne kartą kritikuotas nevyriausybinių organizacijų dėl jo ribotumo ir nepakankamo lygiateisiškumo įtvirtinimo.

„Pagalvokite: apsauga ne tik dėl jūsų saugumo skiriama – apsauga skiriama ir tam, kad mes visi, tai yra valstybė, piliečiai, taip pat būtume apsaugoti nuo galimai neteisėtų jūsų veiksmų. Veiklos, skaidrumo, kad neprieitų prie jūsų su dėžutėmis. Suprantate, kad nesugalvotumėte kada žolės parūkyti“, - Seimo salėje postringavo Seimo narys.

Tačiau tai nebuvo vieninteliai „išminties perliukai“. Vėliau jis pareiškė, kad apsauga reikalinga, nes moterys nori retkarčiais pasikalbėti.

„Pagalbos seksualinės prievartos aukoms trūkumas – tai problema, apie kurią ekspertai kalba ne vienerius metus, o karas Ukrainoje ir brutalūs veiksmai Ukrainos moterų atžvilgiu padidino problemą, ją aktualizavo“, – spaudos konferencijoje Seime sakė parlamento vadovė. - „Pagalbos seksualinio smurto aukoms sistemos vis dar praktiškai nėra, o kalbant apie tai su kuo susiduria ukrainietės pabėgėlės moterys – situacija dar sudėtingesnė. Prie to prisideda ir kalbos barjeras“.

„Dabar registruotas civilinės sąjungos projektas yra konservatyviausias kompromisas ir nematau prasmės toliau tęsti filologinius ieškojimus. Man jau pradeda priminti pasaką, kai vieną pageidavimą įvykdžius, dar atsiranda 3 nauji“, – TV3 sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.