Lietuvoje

Nors Lietuvoje vis dažniau kalbama apie didėjantį visuomenės palankumą LGBTQ+ žmonėms, realybė rodo ką kitą. Homofobija niekur nedingo, o žmonės ryžtasi net atimti žmonėms gyvybę, jei jie neatitinka jų lūkesčių. Puikus įrodymas - neapykantos išpuolio byla, kuri neseniai baigta nagrinėti teismuose. Trys asmenys už žiaurų išpuolį prieš homoseksualų vyrą pasiųsti už grotų arba nuteisti laisvės apribojimu.

Seimui patvirtinus XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybę, žmogaus teisių organizacijos ir LGBTQ+ bendruomenė naująjį Ministrų kabinetą pasitiko dvejopomis nuotaikomis. Viena vertus, Vyriausybės programoje atsirado pažangesnių formuluočių nei ankstesniame dokumente. Kita vertus, nemažai abejonių kelia kai kurių ministrų ankstesnė veikla bei jų požiūris į LGBTQ+ žmonių teises.

GayLine.LT redakcija visiškai netyčia sutiko vieną tėvą, kuris suteikė galimybę anonimiškai atskleisti jo gyvenimo istoriją. Jis sako ilgai gyvenęs su kaltės jausmu dėl to, kaip sureagavo sužinojęs, kad jo sūnus yra homoseksualus. Šiandien tėvas ir sūnus vėl bendrauja, tačiau, anot pašnekovo, prarastų metų niekas nebesugrąžins. Tėvas tikisi, kad jo patirtis padės kitiems nepadaryti tos pačios klaidos.

Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo apeliacinius skundus byloje, kurioje jie buvo nuteisti už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Teismas sprendimą paskelbs rugpjūčio 28 dieną.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo europarlamentaras Petras Gražulis buvo išteisintas byloje dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Prokurorai siekia, kad bylą išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pateiktų galutinį išaiškinimą, kada vieši politikų pasisakymai peržengia saviraiškos laisvės ribas.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Ką laikome šeima, kai kraujo ryšiai ne visuomet atneša saugumą, priėmimą ar galimybę būti savimi? Tokį klausimą savo bakalauro baigiamajame darbe šiemet kėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos psichologijos studentas Ugnius Kulberkis, vadovaujamas doc. dr. Gitos Argustaitės-Zailskienės. Darbe buvo kalbama apie LGBTQ+ žmonių pasirinktas šeimas – artimus žmones, kurie nėra biologiniai giminaičiai, bet gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Vilnius sulaukė reikšmingo tarptautinio pripažinimo. Pagrindinis Ispanijos LGBTQIA+ žurnalas „Shangay“, jau daugiau kaip tris dešimtmečius laikomas vienu svarbiausių leidinių ispanakalbei LGBTQIA+ bendruomenei, paskelbė išsamų straipsnį apie Lietuvos sostinę ir pristatė ją kaip vieną įdomiausių Europos queer kelionių atradimų.

Joninės – viena paslaptingiausių metų švenčių. Trumpiausia naktis, laužų šviesa, vainikai, paparčio žiedo paieškos ir tikėjimas, kad šią naktį gali nutikti stebuklai. Nors daugelis šių papročių skaičiuoja šimtmečius, jų esmė išlieka stebėtinai šiuolaikiška – tai gamtos, meilės, artumo ir naujų pradžių fiesta.

Artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai, birželio 18 d. Palangoje vyksta renginys „Integracija veiksme: Baltijos ir Šiaurės šalių patirties mainų laboratorija“. Čia subūrė ekspertai, politikos formuotojai, savivaldybių atstovai ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės šalių. Renginio dalyviai diskutuos apie migracijos, integracijos ir įtraukties klausimus bei ieškos bendrų sprendimų šiandienos iššūkiams.

LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje dar kartą išgirdo signalą, kad civilinės partnerystės klausimas artimiausiu metu greičiausiai nebus tarp svarbiausių valdančiųjų prioritetų. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, jog partnerystės įteisinimas nėra jo darbų sąrašo viršuje, o ir socialdemokratų rinkėjui jis nėra svarbus.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Kartais didžiausios diskusijos apie LGBTQ+ žmones vyksta ne televizijos studijose, socialiniuose tinkluose ar politinėse debatų salėse. Jos vyksta prie šeimos pietų stalo. Būtent tokią istoriją GayLine.LT papasakojo mama, auginanti du visiškai skirtingų pažiūrų vaikus – vienas jų yra homoseksualus, o kitas aktyviai reiškia priešiškumą LGBTQ+ bendruomenei.

Vilniaus policija prašo visuomenės pagalbos tiriant incidentą, kuris įvyko birželio 6 dieną sostinėje vykusio renginio „Lithuanian Pride 2026“ metu.

Filmai apie du paraleninius pasaulius įgavo visiškai kitokią prasmę perskaičius Vilniaus taryboje dirbančio Nacionalinio susivienijimo tarybos nario Almanto Stankūno įrašą socialiniame tinkle Facebook. Pasirodo Pride eitynės sostinė veda prie civilizacijos žlugimo slenksčio, o keli vaivorykštės spalvų atributai tapo kone keturiais Apokalipsės raiteliais.

Praėjus vos dienai po Vilniuje vykusių LGBTQ+ bendruomenės eitynių „Už lygybę!“, paaiškėjo, kad į vieną iš incidentų teisėsauga žiūri itin rimtai. Vyrui, kuris renginio metu į dalyvių pusę metė dūmų užtaisą, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla.

Šeštadienį Vilniaus gatvėmis žygiavo tūkstančiai žmonių, tačiau „Vilnius Pride 2026“ pirmiausia buvo ne apie skaičius. Tai buvo istorijos, veidai ir gyvenimai. Tarp eisenos dalyvių buvo jaunuoliai, pirmą kartą išdrįsę viešai būti savimi, poros, kurios Lietuvoje vis dar laukia teisinio pripažinimo, tėvai, atėję palaikyti savo vaikų, ir senjorai, kurie prisimena laikus, kai apie LGBTQ+ žmones viešumoje beveik nebuvo kalbama. Kiekvienas jų į eitynes atsinešė savo patirtį, viltis ir priežastis, kodėl nusprendė būti matomi. GayLine.LT dalijasi užfiksuotais dalyvių portretais.

Šeštadienį Vilniaus gatves užliejo tūkstančiai žmonių, susirinkusių į eitynes „Už lygybę!“. Vaivorykštės spalvomis nusidažęs sostinės centras tapo ne tik švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu – LGBTQ+ bendruomenė bei ją palaikantieji priminė, kad lygybės klausimas Lietuvoje vis dar nėra išspręstas. Kol vieni žygiavo, nedidelės grupės žmonių šalia katedros meldėsi ir šaukė "Lietuva".

Sostinės centre jau renkasi šimtai žmonių, nešini vaivorykštės vėliavomis, plakatais ir kupini geros nuotaikos. Netrukus prasidės Pride eisena, gatvėse girdėti muzika, pokalbiai ir bruzdesys. Tarp susirinkusiųjų – LGBTQ+ bendruomenės nariai, jų artimieji, šeimos su vaikais, studentai, senjorai ir svečiai iš užsienio. Nors kiekvieno jų istorija skirtinga, daugelis sako atėję dėl tos pačios priežasties – matomumo, lygybės ir solidarumo bei noro švęsti kartu.