Lietuvoje

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtame renginyje Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragino žmogaus teisių klausimus vertinti ne kaip politinės kovos lauką, o kaip demokratinės visuomenės pagrindą.

Vilnius Pride 2026 šiandien pradeda savo renginių programą, į sostinę suburdamas LGBTQ+ bendruomenės narius, jų artimuosius, žmogaus teisių gynėjus ir neabejingus žmones iš Lietuvos bei užsienio. Visą savaitę vyksiantys renginiai kvies diskutuoti apie žmogaus teises, lygybę ir įtrauktį, o programoje numatytos konferencijos, kultūriniai renginiai, bendruomenės iniciatyvos ir susitikimai. GayLine.LT skelbia ką verta aplankyti.

Lietuvoje startavo dar viena didinga „moralės gelbėjimo“ operacija – peticija prieš LGBTQ+ eitynes. Tiesa, panašu, kad visuomenė į šį kvietimą sureagavo maždaug taip entuziastingai, kaip į pasiūlymą sekmadienį 7 ryto eiti ravėti daržo. Nepadėjo tekste minimos "nuogos šiknos", Pride dalyvių atžvilgiu pažerti kaltinimai dėl "stalinizmo propagavimo", bei gėjų meilės tariama grėsmė demokratijai.

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad ministerija skųs teismo sprendimus dėl baudų už nevykdomą tos pačios lyties porų partnerystės registravimą. Toks pareiškimas dar labiau paaštrino konfliktą tarp valstybės institucijų ir žmogaus teisių aktyvistų, kurie kaltina valdžią sąmoningu Konstitucinio Teismo sprendimo vilkinimu.

Lietuvos institucijoms nevykdant teismų sprendimų, panašu teks susimokėti visiems mokesčių mokėtojams. Gėjų pora kreipėsi į antstolius dėl to, kad nėra registruojama jų partnerystė.

Alytuje gyvenantis Mantas nusprendė pasidalinti su GayLine.LT savo istorija. Jis teigia, kad regionuose daugelis LGBTQ+ žmonių jaučiasi labai vieniši, susirasti antrą pusę sudėtinga. Vyras kviečia ir kitus kalbėti, bendrauti ir taip kurti erdvę, kurioje visi gali jaustis saugesniais. Dalinamės Manto laišku.

Seimas nusprendė Lygių galimybių kontroliere paskirti Birutę Sabatauskaitę. Už tokį sprendimą balsavo dauguma parlamentarų - 64 už, 21 prieš, 12 susilaikė. Birutė institucijai vadovaus dar penkerius metus.

Antradienį Birutė Sabatauskaitė, kuriai pasiūlyta ir toliau vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, susitiko su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Susitikimo metu norėta atsakyti klausimus prieš balsavimą Seime, kuriuo sprendžiama dėl minėtos kandidatūros. Kai kurie Seimo narių klausimai privertė suglumti tiesioginės transliacijos klausytojus.

Ne kartą prieš LGBTQ+ lygiateisiškumo siekius pasisakantis ir tikrovės neatitinkančias žinias apie šią bendruomenę skleidžiantis Laisvos visuomenės institutas teigia, kad užsakė svarbią apklausą. Išplatintame pranešime spaudai sakoma, kad apklausos metu buvo teiraujamasi gyventojų - ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Pastarosiomis savaitėmis paskelbti du svarbūs tarptautiniai žmogaus teisių padėties vertinimai Lietuvai siunčia itin nepalankią žinią. Mūsų šalis vis labiau panašėja į rytų kaimynes, kuriose demokratija neveikia. Apie tai šiandien diskutuojama Seime surengtame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjime. Jis nuo 10 val. bus transliuojamas ir tiesiogiai.

Tarptautinė trans žmonių teises ginanti organizacija TGEU („Transgender Europe“) paskelbė naujausią 2026 metų „Trans teisių žemėlapį“ („Trans Rights Index & Map 2026“), kuriame vertinama trans žmonių teisinė padėtis 49 Europos ir 5 Centrinės Azijos valstybėse. Tyrimas atskleidžia, kad Lietuva ir toliau išlieka tarp prasčiausiai trans žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos šalių.

Elektroninės muzikos renginyje Vilniuje apsilankęs Lukas sako iki šiol negalintis pamiršti vakaro, kuris baigėsi pareiškimu policijai. Vyras įtaria, kad du nepažįstami asmenys bandė į jo gėrimą įpilti narkotinių medžiagų, rašo LRT. Ši istorija dar kartą primena – aukomis gali tapti visi žmonės, nepriklausomai nuo lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus ar lytinės tapatybės.

Tarptautinė LGBTI+ teises ginanti organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė 2026 metų „Vaivorykštės žemėlapį“ ir „Vaivorykštės indeksą“. Lietuva ir toliau lieka tarp prasčiausiai LGBTQ+ žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalis nukrito į 37 vietą iš 49 vertintų Europos valstybių ir surinko vos 24 proc. galimų taškų.

Nors Teisingumo ministerija jau apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais Lietuva įpareigojama įregistruoti partnerystę – dalis sprendimų jau įsiteisėjo ir negali būti peržiūrimi. Ministerija paskelbė konkrečius skaičius kiek partnerysčių jau įregistruota ir kiek šeimų dar laukia teismų sprendimų.

Į Kauną sugrįžta LGBTQ+ žmonių ir juos palaikančiųjų eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai paskelbė ir konkrečią, šio unikalaus - demokratiją ir lygiateisiškumą skatinančio, renginio datą ir vietą.

Pažinčių programėlės pilnos veidų ir patrauklių kūnų, tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių Lietuvoje jos tampa ne pažinčių, o nusivylimo vieta. Nors viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie lygybę, daliai queer bendruomenės narių kasdienybė regionuose išlieka itin vieniša. Mažesniuose miestuose trūksta ne tik renginių ar saugių susitikimų vietų, bet ir elementaraus jausmo, kad esi matomas bei priimtas. GayLine.LT pakalbino kelis žmones, kurie gyvena mažesniuose miestuose.

„Susituokėm!!“, - toks įrašas paskelbtas Romo Zabarausko socialiniame tinkle Facebook. Prie jo prisegtos ir dviejų vyrų nuotraukos. GayLine.LT sveikina šeimą ir linki nuostabių, pilnų atradimų ir meilės kupinų metų.

Lietuva už žmogaus teisių pažeidimus ir nesugebėjimą tinkamai apginti nukentėjusių žmonių per pastaruosius penkerius metus jau buvo įpareigota sumokėti beveik 705 tūkstančius eurų kompensacijų. Šiuos pinigus valstybė turėjo išmokėti po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų žmogaus teises.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė LRT „Savaitės“ laidai įvardijo kodėl apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais įteisinta porų partnerystė. Tokį sprendimą kritikuoja Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Dr. Karolis Kurapka, kuris primena, kad neseniai ministerija žadėjo vykdyti teismų sprendimus, o dabar elgiasi priešingai.