Ši byla prasidėjo po 2022 metais Seime nuskambėjusių P. Gražulio išpuolio, kai buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Prokuratūra, remdamasi įvykio įrašais ir nukentėjusiųjų liudijimais, teigia, kad politikas viešai niekino LGBTQ+ žmones, vartojo juos žeminančius epitetus ir skleidė homofobinius teiginius. Dėl to jam buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tyčiojimąsi ir neapykantos kurstymą prieš žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Susijęs straipsnis - P. Gražulis Seime sutiktiems LGBTQ+ atstovams: jūs esate blogis (video)

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismas P. Gražulį pripažino kaltu ir skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Tačiau šių metų pavasarį Apeliacinis teismas šį nuosprendį panaikino. Teisėjų kolegija pripažino, kad politiko žodžiai buvo įžeidžiantys ir niekinantys, tačiau nusprendė, jog vien to nepakanka baudžiamajai atsakomybei taikyti – teismo vertinimu, nebuvo pakankamai įrodyta, kad pasisakymai tiesiogiai ar netiesiogiai skatino neapykantą ar diskriminaciją.

Būtent su tokiu teisės aiškinimu nesutinka Generalinė prokuratūra. Kasaciniu skundu prašoma įvertinti, ar Apeliacinis teismas tinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir ar viešas žmonių grupės žeminimas vien dėl seksualinės orientacijos gali būti laikomas nusikalstama veika.

Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Nukentėjusiaisiais pripažinti LGBTQ+ bendruomenės nariai po išteisinamojo sprendimo teigė, kad toks precedentas siunčia pavojingą žinutę, jog politikams gali būti leidžiama viešai žeminti žmonių grupes nesulaukiant baudžiamosios atsakomybės. Tuo metu pats P. Gražulis viso proceso metu dangstėsi, kad tik citavo Šventąjį Raštą ir neigė kurstęs neapykantą.

Ar byla bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir kokias teisines ribas ateityje nustatys galutinis sprendimas, paaiškės išnagrinėjus prokuratūros kasacinį skundą. Jei teismas priims bylą, jo išaiškinimas gali tapti svarbiu precedentu neapykantos kalbos bylose Lietuvoje.