Procesas prasidėjo dėl 2022 metų gegužę po Seimo posėdžio išsakytų Petro Gražulio žodžių, kai buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Tuomet politikas viešai LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu pavartojo įžeidžiančius ir žeminančius pasisakymus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Susijęs straipsnis - P. Gražulis Seime sutiktiems LGBTQ+ atstovams: jūs esate blogis (video)

Pirmosios instancijos teismas pripažino P. Gražulį kaltu dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos. Politikui buvo skirta bausmė, priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2026 metų balandžio pabaigoje šį nuosprendį panaikino. Nors teisėjų kolegija pripažino, kad politiko žodžiai buvo diskriminacinio pobūdžio, žeidė LGBTQ+ bendruomenės orumą ir peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas, ji nusprendė, kad konkrečiu atveju jų nepakanka baudžiamajai atsakomybei taikyti. Dėl šios priežasties P. Gražulis buvo išteisintas, o nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Su tokiu sprendimu nesutiko Generalinė prokuratūra ir nukentėjusieji, todėl buvo pateikti kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Dabar aukščiausios instancijos teisėjai turės įvertinti, ar Apeliacinis teismas tinkamai aiškino Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl neapykantos kurstymo ir ar priimtas išteisinamasis nuosprendis atitinka suformuotą teismų praktiką.

Ši byla laikoma viena svarbiausių Lietuvoje nagrinėjant ribą tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbos. Nuo galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo gali priklausyti, kaip ateityje bus vertinami vieši politikų ar kitų asmenų pasisakymai apie pažeidžiamas visuomenės grupes.

LGBTQ+ teisių gynėjai ne kartą pabrėžė, kad viešai skleidžiama neapykantos retorika neapsiriboja vien įžeidžiais žodžiais. Tarptautinių žmogaus teisių organizacijų vertinimu, nuoseklus tam tikrų visuomenės grupių menkinimas gali prisidėti prie diskriminacijos, patyčių ir neapykantos nusikaltimų augimo, todėl teismų praktika šioje srityje turi ypatingą reikšmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas šioje byloje bus galutinis ir neskundžiamas. Jo išaiškinimai taps svarbiu orientyru nagrinėjant panašias bylas ateityje.