Martynas Norbutas

Teisingumo ministerija sako ieškanti teisinio aiškumo, tačiau tos pačios lyties poroms šis „aiškumas“ kol kas reiškia vis naujus teismus, skundus ir neapibrėžtumą. GayLine.LT portalo redaktorius LRT Panoramai sako, kad tikrasis proveržis Lietuvoje bus tuomet, kai niekas neturės kreiptis į teismą siekiant apginti savo šeimos interesus.

Lietuvos viešojoje erdvėje keičiasi temos, tačiau kai kurių politinių ir aktyvistinių grupių retorikoje galima pastebėti pasikartojantį principą: vienu metu taikiniu tampa LGBTQ+ bendruomenė, kitu – migrantai. Kas sieja šiuos skirtingus klausimus ir kodėl diskusijos nuo „tradicinių vertybių“ iki tautinės tapatybės persipina?

VšĮ Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės įvykusį incidentą ir įvertinti, ar jo metu nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su galimu neapykantos kurstymu musulmonų atžvilgiu ir religinių apeigų sutrikdymu.

Socialiniuose tinkluose pasisakantys LGBTQ+ teisių rėmėjai pabrėžia, kad eitynės yra ne tik simbolinis renginys, bet ir pilietinis bei politinis signalas visuomenei ir politikams.

Rugsėjo 1-oji daugeliui yra išskirtinė diena. Į mokyklas sugrįžta vaikai, pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengia pirmokai, o socialinius tinklus užplūsta nuotraukos su gėlėmis ir besišypsančiais vaikais bei jų tėvais. Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Martynas Norbutas šią dieną pasirinko atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios nori turėti vaikų, bet dėl valstybės politikos - negali.

Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai apskritai įvyksta, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti ir kodėl aukos priverstos tylėti. Tai kodėl jis siūlomas?

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešai aptarti du sukrečiantys smurto atvejai verčia užduoti nepatogų klausimą – ar darome pakankamai, kad užkirstume kelią neapykantai, kol ji nevirsta smurtu?

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Kasmet liepos 6-ąją Lietuva mini vieną svarbiausių valstybės švenčių – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vakare visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vienu metu gieda Tautišką giesmę, primindami, kad valstybę kuria ne tik jos istorija, bet ir šiandien joje gyvenantys žmonės.

Pažinčių programėlės niekada nebuvo tokios populiarios. Socialiniai tinklai leidžia bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tačiau nepaisant technologinių galimybių, vis daugiau žmonių pripažįsta jaučiantys vienišumą ir nusivylimą pažintimis. Ar iš tiesų šiandien susirasti antrą pusę tapo sunkiau?

Šiomis dienomis Martynas Norbutas ir jo vyras Marius mini dvejų metų vestuvių, kurias šventė Belgijoje, sukaktį. Nors jų santuoka visiškai teisėta Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje ji iki šiol nėra įregistruota.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.

Žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas inicijuoja peticiją, kuria valstybės institucijos raginamos kurti integracijos politiką, paremtą realiomis galimybėmis žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą, o ne sankcijomis ar grasinimais nepratęsti leidimų gyventi šalyje, skelbiama Lietuos žaliųjų partijos pranešime spaudai.

Lietuvoje kilus diskusijoms dėl galimai nutekintų Registrų centro duomenų, vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, kokia trapi iš tiesų yra mūsų privatumo apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų nutekinimai pavojingi visiems gyventojams, tačiau kai kurioms visuomenės grupėms pasekmės gali būti ypač skaudžios. Tarp jų – LGBTQ+ žmonės, kurių asmeninė informacija neretai tampa ne tik sukčiavimo, bet ir diskriminacijos, šantažo ar net smurto įrankiu.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

Po pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ pasirodžiusio Seimo narės Ligita Girskienė interviu, kuriame politikė kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės ir kalbėjo apie galimus Konstitucijos pakeitimus, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas aštrus GayLine.LT portalo redaktoriaus komentaras. Martynas Norbutas teigia, kad tai buvo „vienas labiausiai nuviliančių interviu“, nes jame esą buvo menkinamas teismų autoritetas, klaidinama visuomenė ir siūloma įteisinti diskriminaciją.

Kaskart artėjant rinkimams daugelyje šalių galima pastebėti pasikartojantį reiškinį – dalis politikų staiga atranda „grėsmę tradicinėms vertybėms“, pradeda kalbėti apie tariamą LGBTQ+ įtaką vaikams, šeimai ar valstybei ir viešąją erdvę užpildo visuomenę skaldančiais pareiškimais. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nuoširdus ideologinis ginčas, dažnai už jo slypi kur kas paprastesnis motyvas – politiniai išskaičiavimai.