„Sunku buvo klausytis. Seimo narė pripažino, kad pamina duotą priesaiką“, - rašo Martynas pateikdamas aiškius argumentus kodėl jis taip teigia. GayLine.LT redaktorius primena, kad kiekvienas Seimo narys davė priesaiką gerbti Konstituciją ir puoselėti demokratiją, o L. Girskienės viešai išsakyti argumentai dėl referendumo organizavimo šiuos principus paneigia.

„Šia iniciatyva pažeidžiama priesaika – nenorima laikytis Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie yra neatsiejama Konstitucijos dalis“, - konstatuoja jis. M. Norbutas taip pat reagavo į argumentą, jog visuomenė turi teisę keisti Konstituciją. Nors jis pripažino, kad tokia teisė egzistuoja, tačiau pabrėžė, jog pataisos negali prieštarauti pamatiniams Konstitucijos principams.

Susijęs straipsnis - Girskienė pripažino - referuodamas reikalingas eliminuoti gėjų šeimas

„Vien noras Konstituciją keisti tik tam, kad susiaurinti teises tam tikrai žmonių grupei, prasilenkia su pamatiniais teisinės valstybės principais“, – rašoma komentare. Jo vertinimu, tokie siūlymai reikštų diskriminacijos įteisinimą bei žmogaus orumo menkinimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai galėtų prieštarauti ir tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.

Kritikuoti ir teiginiai apie teismų sprendimus dėl tos pačios lyties šeimų teisinio pripažinimo. Pasak M. Norbuto, visuomenei buvo pateikta klaidinanti informacija, neva partnerystės įteisinimo sprendimai buvo apskųsti. „Teismų sprendimai nebuvo apskųsti, jie įsigaliojo“, – pažymėjo jis. Anot jo, jau priimti sprendimai negalėtų būti panaikinti atgaline data, todėl susidarytų teisinė nelygybė: dalis šeimų būtų pripažįstamos, o kita dalis – ne.

Dar vienas M. Norbuto kritikos taikinys – interviu metu išsakytos abejonės dėl teismų nepriklausomumo. Jo nuomone, nepagrįsti kaltinimai teisėjų šališkumu silpnina visuomenės pasitikėjimą valstybe. „Jei tokių įrodymų nėra – menkinamas pasitikėjimas Lietuvos teismais ir teisine sistema“, – teigė jis pridėdamas, kad tai irgi yra Seimo nario priesaikos sulaužymas.

Komentaro pabaigoje GayLine.LT redaktorius pabrėžė, kad siūlomas šeimos apibrėžimas paliestų gerokai platesnę visuomenės dalį nei vien tos pačios lyties poras. „Pasiūlytas apibrėžimas eliminuotų nesusituokusias, vaikų neturinčias šeimas, taip pat tas, kuriose vaikus augina tik seneliai ar giminės, ar globėjai“, – rašė jis atkreipdamas dėmesį, kad šeimos formos šiandien yra įvairios, todėl daugelis valstybių naudoja jų platesnį apibrėžimą.