sveikata

Britų modelis ir nuomonės formuotojas Jake’as Eldridge’as atvirai prabilo apie patirtį, kuri, pasak jo paties, jam vos nekainavo gyvybės. Ilgus metus slėpęs savo seksualinę orientaciją, jis patyrė tokį stiprų psichologinį ir fizinį stresą, kad galiausiai atsidūrė ligoninėje. Ši istorija, kuria dalinasi Attitude, tapo skaudžiu priminimu, kad gyvenimas baimėje kelia riziką sveikatai.

Analinis seksas neretai klaidingai siejamas su skausmu. Tačiau specialistai pabrėžia: skausmas nėra nei privaloma, nei normali analinio sekso dalis. Jei jis kartojasi, atsiranda po sekso arba verčia žmogų kentėti, tai gali būti signalas, kad reikia sustoti ir išsiaiškinti priežastį.

Klizma daugeliui žmonių, mėgstančių analinį seksą, tapo įprasta pasiruošimo dalimi. Tačiau specialistai įspėja, kad pernelyg dažnas ar intensyvus žarnyno plovimas gali sukelti sudirginimą, skausmą ir net padidinti lytiškai plintančių infekcijų riziką. Ekspertai pabrėžia: norint pasiruošti seksui, nebūtina išvalyti viso žarnyno.

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 122 susirgimo sifiliu atvejai, iš kurių 77,0 proc. – vyrams.

Nors apie lytinių organų sveikatą kalbama retai, urologai kasdien susiduria su atvejais, kurie ne tik mediciniškai sudėtingi, bet ir šokiruojantys. GayLine.LT pateikia keletą situacijų, kuriose atsidūrę gydytojai sunkiai rinko žodžius apibūdinant vyrų „išradingumą“.

Seksualinis gyvenimas nesibaigia sulaukus 50-ies. Priešingai – vyresniame amžiuje intymumas gali tapti dar sąmoningesnis, artimesnis ir labiau paremtas savo poreikių pažinimu. Tačiau kūnui senstant gali atsirasti pokyčių, kurie turi įtakos libido, susijaudinimui, makšties audiniams, lubrikacijai ar komfortui sekso metu. Svarbiausia – šių pokyčių nelaikyti neišvengiama priežastimi atsisakyti seksualinio gyvenimo.

Senstant keičiasi kiekvieno žmogaus kūnas, tačiau translyčių moterų žmonių seksualinė sveikata gali turėti savitų ypatumų. Hormonų terapija, ankstesnės chirurginės procedūros, kūno pokyčiai ir emocinė savijauta gali daryti įtaką libido, susijaudinimui ar patiriamam komfortui. Ekspertai pabrėžia: seksualinio gyvenimo pokyčiai nėra neišvengiama senėjimo pasekmė, su kuria tiesiog reikia susitaikyti. Priešingai - imantis priemonių, galima išspręsti daugelį iššūkių.

Seksualinis gyvenimas nesibaigia sulaukus 50-ies. Tačiau bėgant metams gali keistis libido, erekcija, orgazmo intensyvumas, atsistatymo laikas ir tai, kas anksčiau savaime suteikdavo malonumą. Specialistai pabrėžia, kad daugelį šių pokyčių galima valdyti, o geras seksas vyresniame amžiuje gali būti ne ką mažiau malonus.

Vyresnis amžius nebūtinai reiškia prastesnį seksualinį gyvenimą. Tačiau kūnui keičiantis gali tekti iš naujo atrasti tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama. Ekspertai pabrėžia: erekcijos sutrikimai, sumažėjęs libido ar ištvermė nėra tiesiog „normalus senėjimas“ – kartais tai gali būti signalas atkreipti dėmesį į bendrą sveikatą.

Vos tik termometro stulpelis ima kilti, socialiniuose tinkluose vėl atgyja diskusijos apie vadinamąjį „vasaros penį“. Vieni tikina, kad šiltuoju metų laiku jų penis akivaizdžiai padidėja, kiti tuo netiki ir visa tai vadina interneto mitu. Tad kaip yra iš tikrųjų?

Kai kuriems žmonėms „poppers“ – neatsiejama sekso dalis, kiti apie juos yra tik girdėję. Vieni tikina, kad šie produktai padeda atsipalaiduoti ir sustiprina pojūčius, kiti perspėja apie rimtas grėsmes sveikatai. Kas iš tiesų yra „poppers“ ir kodėl gydytojai ragina jų nevertinti lengvabūdiškai?

Viena dažniausių baimių, apie kurią kalba testosterono terapiją svarstantys pradėti translyčiai vyrai yra plaukų slinkimas. Socialiniuose tinkluose gausu klausimų: „Ar pradėjęs naudoti testosteroną nupliksiu?“, „Ar įmanoma to išvengti?“ arba net „Ar dėl šios priežasties verta atidėti hormonų terapiją?“.

Kasdienė intymi higiena yra svarbi moters sveikatos dalis, tačiau specialistai pabrėžia – šioje srityje persistengti gali būti ne mažiau žalinga nei nesilaikyti higienos. Ginekologai primena, kad makščiai nereikia specialių valymo procedūrų. Tuo tarpu išorinių lytinių organų – vulvos – priežiūra išlieka svarbi kiekvieną dieną.

Žmogaus seksualumas yra sudėtingas ir įvairialypis fenomenas, kurį įtakoja daugybė veiksnių – nuo biologinių iki psichologinių ir socialinių. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų apie seksualinį gyvenimą yra: kodėl vieni žmonės nori sekso dažnai, o kiti retai?

Reguliarūs lytiniai santykiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau jei žmogus nusprendžia jo neturėti? O gal konkretus asmuo yra aseksualus ir nejaučia seksualinio potraukio – ar tai turi poveikį sveikatai?

Tinkama intymi higiena yra neatsiejama sveikatos ir komforto dalis. Nepaisant to, jog apie šią temą kartais vis dar kalbama nedrąsiai, žinios apie teisingą penio higieną yra būtinos kiekvienam vyrui. Reguliarus ir taisyklingas priežiūros ritualas ne tik užtikrina švarą, bet ir padeda išvengti nemalonių sveikatos problemų, tokių kaip infekcijos, dirginimas ar nemalonus kvapas.

Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, kad vyrų varpos dydis per pastaruosius 30 metų ženkliai padidėjo. Nors tai gali atrodyti kaip geros naujienos, nerimaujama, jog tai vyksta dėl cheminių medžiagų įtakos hormonams.

Prezervatyvas yra viena populiariausių apsaugos priemonių nuo lytiškai plintančių infekcijų ir neplanuoto nėštumo. Tačiau nepaisant to, vis dar pasitaiko žmonių, kurie svarsto, ar būtų galima tą patį prezervatyvą panaudoti antrą kartą.

Pastaraisiais metais visuomenės sveikatos specialistai vis daugiau dėmesio skiria šigeliozei (angl. shigellosis) – bakterinei žarnyno infekcijai, kuri gali sukelti stiprų viduriavimą, karščiavimą ir dehidrataciją. Nors ši liga žinoma jau daugiau nei šimtmetį, kai kuriose šalyse fiksuojamas didesnis vaistams atsparių Shigella bakterijų paplitimas, o tarp dažniau registruojamų atvejų minimi ir vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Socialiniuose tinkluose jau ne vienerius metus gyvuoja humoristinis stereotipas, kad gėjai vaikšto greičiau nei heteroseksualūs vyrai. Nors šis teiginys dažniau tampa memų ir juokelių objektu nei rimtų mokslinių tyrimų tema, ekspertai nusprendė pakomentuoti šią situaciją.