Artėjant 50-mečiui ir vyresniame amžiuje, daugeliui žmonių tampa svarbiau stebėti kraujospūdį, cholesterolį ir kitus sveikatos rodiklius. Tačiau ne mažiau svarbi gali būti ir seksualinė sveikata.

Translytėms moterims šis klausimas gali būti dar sudėtingesnis. Priežasčių yra įvairių – nuo hormonų terapijos poveikio iki pokyčių po vaginoplastikos ar natūralaus audinių elastingumo mažėjimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nėra vieno universalaus scenarijaus, kaip turėtų atrodyti translytės moters seksualinis gyvenimas po 50-ies.

Hormonų terapija gali pakeisti seksualinę funkciją

Dalis translyčių moterų vartoja estradiolį kaip lytį patvirtinančios hormonų terapijos dalį, tačiau jie gali turėti įtakos ir seksualinei funkcijai.

Gydytoja Michelle Forcier teigia, kad estradiolis gali sumažinti lytinį potraukį, pakeisti seksualinį susijaudinimą ir erekcijos funkciją. Kai kurioms moterims gali tapti sunkiau pasiekti erekciją ar orgazmą, taip pat gali pasikeisti ejakuliacija.

Tai nebūtinai reiškia, kad seksualinis gyvenimas turi tapti mažiau malonus. Tačiau atsiradus naujiems ar varginantiems simptomams verta apie juos atvirai pasikalbėti su gydytoju, kuris išmano translyčių žmonių sveikatą.

Svarbu ir tai, kad hormonų poveikis nėra vienodas visoms. Individuali hormonų terapija, bendra sveikatos būklė, vartojami vaistai ir psichologinė savijauta gali turėti reikšmės seksualinei funkcijai.

Senėjimas veikia ir audinius

Translytės moterys nėra apsaugotos nuo įprastų biologinių senėjimo procesų. Dubens rekonstrukcijos chirurgijoje besispecializuojantis gydytojas Davidas Ghozlandas atkreipia dėmesį, kad laikui bėgant oda, kraujagyslės, makšties ar neomakšties audiniai praranda dalį kolageno ir elastingumo.

Tai gali turėti įtakos komfortui seksualinių santykių metu. Vis dėlto šioje srityje vis dar trūksta ilgalaikių tyrimų. Mokslinių duomenų apie tai, kaip ilgalaikė lytį patvirtinanti hormonų terapija veikia vyresnių translyčių moterų seksualinę sveikatą, nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Todėl specialistai ragina neignoruoti atsiradusių pokyčių vien dėl amžiaus.

Po vaginoplastikos svarbi priežiūra

Moterims, kurioms atlikta vaginoplastika, seksualinė sveikata gali būti susijusi ir su ilgalaike makšties priežiūra. Ekspertai rekomenduoja laikytis individualių gydytojo nurodymų dėl dilatacijos, audinių priežiūros ir kitų procedūrų. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas vietinis estrogenas, drėkikliai ar lubrikantai, tačiau konkrečias priemones reikėtų pasirinkti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.

Svarbu ir tai, kad skausmas seksualinių santykių metu neturėtų būti laikomas dalyku, kurį privaloma toleruoti. Jeigu seksas tapo skausmingas, atsirado kraujavimas, nuolatinis sausumas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Viena iš priemonių, galinčių pagerinti seksualinę savijautą, yra dubens dugno fizioterapija. Ji gali būti naudinga ir translytėms moterims, kurios nėra atlikusios lyties patvirtinimo operacijų.

Po vaginoplastikos dubens dugno fizioterapija gali padėti mažinti skausmą, gerinti raumenų funkciją ir palengvinti dilataciją. Kai kuriais atvejais ji gali būti naudinga ir praėjus daugeliui metų po operacijos.

Svarbu, kad pratimus ar gydymą įvertintų kvalifikuotas specialistas, ypač jei jaučiamas skausmas ar yra buvę chirurginių intervencijų.

Seksualinė sveikata – ne vien lytiniai organai

Specialistai pabrėžia, kad seksualinei savijautai įtakos turi ne tik hormonai ar fizinė kūno būklė. Didelę reikšmę gali turėti tai, kaip žmogus jaučiasi savo kūne.

Translyčių žmonių psichoterapeutas Jericho Fengas seksualinę gerovę sieja su vadinamąja lyties euforija – geru, komfortišku jausmu dėl savo kūno ir lytinės tapatybės.

Jo teigimu, kai žmogus jaučiasi gerai savo kūne ir gali atsižvelgti į savo fizinius bei emocinius poreikius, atsiranda daugiau erdvės malonumui ir seksualiniam pasitenkinimui. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai visuomenėje vis dar egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad seksualumas yra tik jaunų žmonių sritis.

O jeigu sekso tiesiog nesinori?

Dar vienas svarbus ekspertų patarimas – neįpareigoti savęs turėti seksualinių santykių vien todėl, kad „taip reikia“. Sumažėjęs libido nebūtinai yra problema, jeigu pats žmogus dėl to nejaučia diskomforto.

Jeigu seksualumas tam tikru gyvenimo etapu nėra prioritetas, nereikia savęs versti. Tačiau jeigu potraukio pokytis yra staigus, kelia nerimą arba kartu atsiranda depresijos, nuovargio, skausmo ar kitų simptomų, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Seksualinė sveikata pirmiausia reiškia ne pareigą užsiimti seksu, o galimybę pačiam pasirinkti, koks seksualinis gyvenimas žmogui yra tinkamas.

Svarbu nepamiršti ir kitų sveikatos patikrų

Seksualinė sveikata neatsiejama nuo bendros sveikatos. Širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, neurologinės problemos, depresija, nerimas ir kai kurie vaistai taip pat gali paveikti seksualinį potraukį ar funkciją.

Be to, translytėms moterims reikalingos individualiai pritaikytos profilaktinės patikros, atsižvelgiant į jų anatomiją, hormonų terapiją ir atliktas operacijas. Todėl svarbu turėti gydytoją, su kuriuo būtų galima atvirai kalbėti ne tik apie kraujospūdį ar cholesterolį, bet ir apie seksualinę sveikatą.

Ekspertai pabrėžia, kad translyčių moterų patirtys labai skirtingos. Vienos gali pastebėti didesnius seksualinės funkcijos pokyčius, kitoms jų bus nedaug. Vienos gali norėti aktyvaus seksualinio gyvenimo, kitoms seksas gali tapti mažiau svarbus.

Svarbiausia – nelaikyti skausmo, diskomforto ar seksualinės funkcijos pokyčių neišvengiama senėjimo dalimi. Amžius nėra priežastis atsisakyti seksualinės gerovės. O seksualinė sveikata – tai ne tik gebėjimas užsiimti seksu, bet ir galimybė jaustis saugiai, patogiai bei gerai savo kūne.