2026 m. spalio 21 d. Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti fizinio asmens individualų konstitucinį skundą dėl Civilinio kodekso nuostatos, susijusios su teisę į lytinę tapatybę realizavusių asmenų civilinės būklės aktų įrašų keitimu.

Ginčo esmė – ar valstybė gali reikalauti, kad žmogus nutrauktų teisėtai sudarytą ir tebegaliojančią santuoką, jeigu nori, kad oficialiuose dokumentuose būtų pripažinta jo pakeista lytinė tapatybė.

Pareiškėja siekia, kad gimimo įraše būtų nurodyta moteriškoji lytis, atitinkanti jos tapatybę. Tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas, nes pagal ginčijamą teisinį reguliavimą lyties žymens pakeitimui trukdo galiojanti santuoka.

Pripažinta tapatybė, bet ne visi dokumentai

Pareiškėjos situacija atskleidžia problemą, su kuria gali susidurti žmonės, siekiantys teisinio lytinės tapatybės pripažinimo. Valstybė jau pripažino dalį jos tapatybės – pakeitė vardą, pavardę ir dalį civilinės būklės aktų duomenų. Vis dėlto gimimo įraše ir asmens kode likęs vyriškosios lyties žymuo neatitinka jos tapatybės.

Pareiškėjos teigimu, dėl šio neatitikimo ji nuolat atsiduria situacijose, kuriose gali būti atskleidžiama informacija apie jos translytiškumą. Tai gali nutikti bendraujant su įvairiomis institucijomis ar tvarkant oficialius dokumentus.

Ji mano, kad tokia padėtis pažeidžia jos orumą, teisę į privatų gyvenimą ir asmens tapatybės apsaugą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose. Tačiau šioje byloje keliamas ne vien klausimas dėl dokumentų. Iš pareiškėjos reikalaujama pasirinkti tarp dviejų svarbių jos gyvenimo aspektų – teisinio savo tapatybės pripažinimo ir teisės išsaugoti santuoką.

Šeima neturėtų tapti pasirinkimo įkaite

Pareiškėja nurodo, kad nei ji, nei jos sutuoktinė nenori nutraukti santuokos. Šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl reikalavimas išsiskirti turėtų pasekmių ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir jos artimiesiems.

Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina šeimos apsaugą ir valstybės pareigą saugoti bei globoti šeimą. Dėl to Konstituciniam Teismui teks vertinti, kaip šios garantijos dera su kitomis konstitucinėmis teisėmis – žmogaus orumu, privataus gyvenimo neliečiamumu ir lygybės prieš įstatymą principu.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į nevienodą susituokusių ir nesusituokusių translyčių žmonių padėtį. Nesusituokusiems asmenims santuokos faktas netampa kliūtimi siekti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo, o susituokusiems toks kelias gali būti užvertas.

Ar tokį skirtumą galima pateisinti Konstitucijos nuostatomis dėl santuokos, ir ar valstybė gali susieti vienos žmogaus teisės įgyvendinimą su kitos teisės atsisakymu, dabar turės įvertinti Konstitucinis Teismas.

Valstybės požiūris

GayLine.LT naujienų portalo redaktoriaus Martyno Norbuto komentaras šiai temai galėtų padėti atskleisti platesnę bylos reikšmę – ne tik teisinę, bet ir socialinę.

„Ši byla svarbi todėl, kad kalbame ne apie abstrakčius įrašus dokumentuose, o apie žmogaus galimybę gyventi savo gyvenimą nepatiriant nuolatinio spaudimo ir nebūnant priverstam rinktis tarp savo tapatybės bei šeimos. Jei valstybė pripažįsta žmogaus lytinę tapatybę, kyla klausimas, kodėl šis pripažinimas turėtų būti ribojamas dėl to, kad žmogus yra sukūręs šeimą“, – sako Martynas Norbutas.

Pasak siūlomo komentaro, šios bylos svarba neapsiriboja vienu žmogumi ar viena šeima. Konstitucinio Teismo vertinimas gali turėti reikšmės ir kitiems žmonėms, kurių teisinis statusas neatspindi jų lytinės tapatybės.

„Svarbu, kad žmogaus teisės nebūtų vertinamos atskirai nuo jo gyvenimo realybės. Šeima, vaikai, privatumas ir asmens tapatybė nėra tarpusavyje nesuderinami dalykai. Valstybės pareiga – ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų žmogaus teises, o ne sukurti situaciją, kurioje vienos teisės įgyvendinimas įmanomas tik atsisakius kitos“, – teigia jis.

Ko galime tikėtis iš Konstitucinio Teismo?

Pats sprendimas priimti individualų konstitucinį skundą nagrinėti dar nereiškia, kad Konstitucinis Teismas jau pripažino ginčijamą teisinį reguliavimą prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad byla bus nagrinėjama ir teismas turės įvertinti pareiškėjos iškeltus konstitucinius klausimus.

Byloje prašoma įvertinti Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalies nuostatą tiek, kiek ji draudžia pakeisti lytį nurodančius civilinės būklės aktų įrašus nenutraukus teisėtai sudarytos ir egzistuojančios santuokos. Vertinimas apima žmogaus orumo, privataus gyvenimo, lygybės, šeimos apsaugos ir konstitucinio teisinės valstybės principo aspektus.

Galimas sprendimas gali turėti įtakos tam, kaip Lietuvoje bus reglamentuojamas teisinis lytinės tapatybės pripažinimas susituokusiems žmonėms. Jeigu teismas nustatytų, kad ginčijamas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, teisės aktų leidėjui galėtų tekti spręsti, kaip pakeisti teisinį reguliavimą. Tačiau konkretūs padariniai priklausytų nuo būsimo nutarimo turinio ir jame pateiktų teisinių išaiškinimų.

Kita vertus, jei ginčijamas reguliavimas būtų pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, dabartinė teisinė kliūtis galėtų išlikti, nors diskusija dėl jos socialinių ir žmogaus teisių aspektų tuo nesibaigtų.

Sprendimas peržengia vienos bylos ribas

Ši byla iškelia esminį klausimą: ar žmogus, siekiantis, kad valstybė pripažintų jo lytinę tapatybę, turėtų būti verčiamas atsisakyti teisėtai sudarytos santuokos? Atsakymas svarbus ne tik translyčiams žmonėms. Jis susijęs ir su tuo, kaip valstybė supranta šeimos apsaugą, žmogaus orumą bei teisę į privatų gyvenimą.

Konstitucinio Teismo nagrinėjimas suteikia galimybę iš naujo įvertinti, ar dabartinis teisinis reguliavimas tinkamai suderina skirtingas konstitucines vertybes ir ar jo taikymas nesukuria neproporcingų kliūčių žmogaus teisėms įgyvendinti.

Šios bylos baigtis gali tapti reikšmingu orientyru tolesnėms diskusijoms apie translyčių žmonių teises Lietuvoje. Tačiau kol teismas nepaskelbė savo išvadų, svarbiausia išlieka pats klausimas, kurį ši byla iškelia į viešumą: ar žmogaus tapatybės pripažinimas ir jo teisė išsaugoti šeimą iš tiesų turi būti priešpriešinami?