Vyras teigia, kad nors po mokyklos baigimo ir persikėlė gyventi į Vilnių, kur tikėjose sulaukti didesnės tolerancijos ir laisvės, tačiau ir čia negalėjo būti tikru savimi.

„Tokie paprasti dalykai kaip laikyti savo mylimąjį už rankos gatvėje liko iššūkiu. Tai nebuvo dėl mano paties vidinių abejonių, o dėl visuomenės reakcijų ir realių baimių. Išeiti į viešumą su savo partneriu vis dar yra pavojinga, nes niekada negali būti tikras, ar sulauksi ne tik smerkiančių žvilgsnių, bet ir nekils grėsmė tavo sveikatai“, - sako jis.

Homoseksualus vyras teigia, kad Lietuvos politinės realijos taip pat neįkvepia ir kelia dar daugiau susirūpinimo. „Vienas iš paskutiniųjų dalykų, perpildžiusių mano kantrybės taurę, buvo vadinamasis „šeimų maršas“. Šis renginys, kuris, neva, turėjo ginti tradicines vertybes, iš tikrųjų siuntė aiškią žinutę, kad LGBTQ+ žmonėms čia nėra vietos. Tai tapo man aiškiu ženklu, kad Lietuva nesugeba ir nesugebės sukurti saugios aplinkos žmonėms, kurie nori tiesiog gyventi ir mylėti be baimės“, - pasakoja GayLine.LT skaitytojas.

Būtent vilties nebuvimas paskatino vyrą priimti sprendimą išvykti. „Nusprendžiau emigruoti į Amsterdamą – miestą, garsėjantį savo laisve, tolerancija ir pagarba visoms asmenybėms, nepaisant jų seksualinės orientacijos. Šiandien galiu gyventi be nuolatinių baimių ir dvejonių, kas nutiks, jei užsinorėjęs parodysiu meilę savo partneriui viešai – apkabinsiu, pabučiuosiu“, - sako jis, pridurdamas, jog Amsterdame jaučiasi saugus ir saugomas valstybės kaip bet kuris kitas pilietis.

Bei priduria: „Amsterdamas man suteikė galimybę gyventi gyvenimą, kokį visuomet norėjau turėti Lietuvoje. Man labai gaila, kad turėjau palikti savo šalį tam, kad galėčiau gyventi tokį gyvenimą, kokio nusipelnė visi žmonės. Kol kas mano vieta yra čia, kur galiu laisvai kvėpuoti, mylėti ir būti savimi“.

Vyras teigia, kad jis nėra vienintelis homoseksualus žmogus nusprendęs palikti gimines ir artimuosius, darbą ir kurti gyvenimą svetur. Per kelerius metus jis sutiko bent keletą panašaus likimo žmonių ir teigia, kad niekas iš jų nesigailėjo dėl sprendimo emigruoti.