Lietuva

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.

„Kai pamatai kokiose šalyse yra skaitomi mūsų straipsniai – kartais kyla minčių kaip tai gali būti?“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. Nors didžioji dalis skaitytojų yra iš Lietuvos, tūkstančiai jų prisijungia ir iš pakankamai egzotiškų šalių, kurios nuo mūsų šalies nutolusios tūkstančius kilometrų.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie lygybę, įtrauktį ir žmogaus teises, tačiau sveikatos sistema vis dar išlieka sritis, kurioje esama daug stereotipų ir baimės. Nors sveikata turėtų būti universali vertybė, vis dar pasitaiko atvejų, kai vizitas pas mediką tampa ne pagalbos, o streso šaltiniu.

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva pradėjo keisti savo veidą. Gatvėse vis dažniau plevėsuoja vaivorykštės vėliavos, sostinėje kasmet žygiuoja „Pride“ eitynių dalyviai, o socialiniuose tinkluose poros atvirai dalijasi savo šeimų nuotraukomis. Atrodytų, kad visuomenė bręsta, tampa modernesnė, europietiškesnė. Tačiau klausimas išlieka: ar tai tik gražus paviršius, po kuriuo vis dar slypi baimė, homofobija ir gėdos jausmas?

ŽIV infekcijai Lietuvoje neslūgstant, panašu Sveikatos apsaugos ministerija imsis ilgai laukto ir ne kartą nevyriausybinių organizacijų prašyto žingsnio – prevencinių vaistų kompensacijos.

Paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad lietuviai savo seksualinį gyvenimą vertina pakankamai vidutiniškai. Naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurią inicijavo „Fantazijos.lt“ atskleidė ir kaip dažnai mylisi mūsų šalies gyventojai, ir kiek iš jų naudoja sekso žaislus.

Seimo kontrolierės dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitą. Joje Seimo kontrolierių įstaiga bei nepriklausomi išorės ekspertai įvertino ir LGBTIQ+ žmonių padėtį Lietuvoje.

Minint Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną, Seime vykusioje diskusijoje Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė pasakojo kokį ilgą kelią reikia praeiti LGBTQ+ žmonėms siekiant teisingumo. Nepaisant to, GayLine.LT redaktorius pabrėžia, kad patyrus neapykantos išpuolius reikia kreiptis į teisėsaugą, nes tik tokiu būdu galima keisti padėtį visuomenėje.

Beveik pusę Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais asmenimis. Tai atskleidė šių metų kovą Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto ir Įvairovės plėtros grupės inicijuota ir „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Blogiau lietuviai vertina tik romus ir musulmonus. Apklausa parodė ir lietuvių nuostatas apie ukrainiečius.

Neseniai visuomenę sukrėtė atviras homoseksualaus Gabriel laiškas socialiniame tinkle Facebook, kuriame jis papasakojo apie patirtą smurtą. Interviu LRT radijuj Lietuvą palikti nusprendęs vyras sako, kad nesijautė saugus mūsų šalyje. Pasak jo, prie tokios atmosferos kūrimo prisideda ir politikai.