Tarp teisinių ginčų dalyvių – Ivanas Novotný ir Metodas Špačekas, kurie Austrijoje susituokė 2020 metais. Jų pozicija – nereikalauti iš Slovakijos nedelsiant įteisinti naujų tos pačios lyties santuokų, bet siekti, kad būtų pripažintas jau kitoje ES valstybėje teisėtai įgytas šeimos statusas.

Santuokos pripažinimas turi ne tik simbolinę reikšmę. Jis gali lemti praktinius klausimus: artimojo statusą gydymo įstaigoje, dokumentų tvarkymą, paveldėjimo procedūras, pavardę ir galimybę naudotis tam tikromis šeimos teisėmis.

Ivanas Novotný yra pasakojęs, kad jo partneriui patekus į ligoninę medikė suteikė informaciją apie sveikatą, pripažindama jį sutuoktiniu. Tačiau toks sprendimas, jo vertinimu, neturėtų priklausyti nuo konkretaus darbuotojo geranoriškumo. „Taip neturėtų veikti teisinė valstybė“, – šią situaciją apibūdino Ivanas.

Svarbiausias teisinis kontekstas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje C-713/23. Teismas nagrinėjo Lenkijos piliečių užsienyje sudarytos santuokos pripažinimą. Sprendimas susijęs su ES piliečių teise laisvai judėti ir su privataus bei šeimos gyvenimo gerbimu.

Teismas pažymėjo, kad pagal ES teisę valstybės tam tikromis aplinkybėmis turi pripažinti kitoje ES valstybėje teisėtai sudarytą tos pačios lyties santuoką tiek, kiek tai būtina užtikrinti ES teisės garantuojamoms teisėms. Tačiau toks sprendimas savaime neįpareigoja visų valstybių nacionalinėje teisėje įteisinti tos pačios lyties santuokų sudarymo.

Būtent šis skirtumas yra pagrindinė diskusijos tema Slovakijoje. Nacionalinė teisė santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters sąjungą, o poros kelia klausimą, ar valstybės įstaigos gali atsisakyti pripažinti jų kitur teisėtai įgytą statusą.

Kitas minimas atvejis susijęs su Mariánu Žáry Kukelka, kuris Austrijoje susituokė su partneriu Ondrejumi. Ginčas išryškina problemą dėl po santuokos pasirinktos pavardės pripažinimo Slovakijos dokumentuose.

Šie atvejai aktualūs ir Lietuvai. Lietuvoje tos pačios lyties poros negali sudaryti santuokos, todėl užsienyje susituokusių Lietuvos piliečių teisinės padėties klausimai taip pat gali kelti problemų. ES Teisingumo Teismo jurisprudencija yra svarbus pagrindas įvertinti, kokiais atvejais nacionalinės institucijos turi užtikrinti šeimos statuso pripažinimą.

"Lietuva, nepaisant tarptautinių teismų sprendimų, kurie privalomi ir mums, vis dar delsia priimti reikiamus sprendimus ir pripažinti užsienyje sudarytas santuokas. Tai yra apgailėtina", - sako teismuose dėl savo šeimos pripažinimo kovojantis GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Galiausiai diskusija nėra vien apie įrašą civilinės būklės dokumente. Ji susijusi su tuo, ar žmogus, pasinaudojęs ES laisvo judėjimo teise, gali išsaugoti jam priklausančias teises, kai grįžta į savo valstybę.