Tokijas prieš priimdamas sprendimą konsultavosi su gyventojais, ir po apklausų nusprendė žengti svarbų žingsnį. Spalio mėnesį miesto atsakingos tarnybos jau priims prašymus partnerystei sudaryti, o lapkritį jau bus išduodami tai liudijantys dokumentai. Miesto atstovai pranešė, kad šiuo metu galvojama apie papildomų paslaugų paketą tokioms poroms, kurios iki šiol buvo teikiamos tik susituokusioms poroms.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pilna stereotipų apie tos pačios lyties poras ir šeimas. Dėl visuomenės spaudimo - daugelis žmonių bijo prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją aplinkiniams ir stereotipai toliau negriaunami ten, kur neretai jie galėtų subliūkšti. Taigi, sukuriamas užburtas ratas ir padėtis nesikeičia.
„Jei bus priimtas Partnerystės įstatymas, bus žengtas žingsnis mūsų visų gerovės link: LGBT+ žmonės laisviau galės gyventi, kurti tvarius ir sveikus santykius. Nuo to geriau bus visiems“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Dėl žinių stokos apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi, arba dėl dezinformacijos, melagienų ir neapykantos kampanijų, LGBTIQ žmogaus teisės dažnai tampa skaldančios retorikos ir atviros neapykantos taikiniu. Partnerystės įstatymo projektas gali simbolizuoti tam tikrą pokytį ir perėjimą prie atvirumo ir priėmimo. Tai gali tapti sveikesnės, laimingesnės visuomenės receptu ir aiškiu Lietuvos pozicionavimu kaip šalies, pasirinkusios būti progresyvaus, laisvo ir demokratiško pasaulio dalimi“, - rašoma laiške.
"Kad įstatymas svarbus ir reikalingas - nekyla abejonės tiems, kas siekia, kad būtume sveikesnė demokratiškesnė Lietuva. Lietuva su kuo mažiau šviesių žmonių emigravimo ten, kur lygybės daugiau. Lietuva su gera homoseksualių ir transseksualių paauglių emocine sveikata. Lietuva su įvairiomis, laimingomis ir mylinčiomis šeimomis", - po susitikimo su Seimo pirmininke rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.
Aušra puikiai žino, kad užsienyje galima gauti brangias dirbtinio apvaisinimo procedūras. Vis dėlto, moteris yra apsisprendusi - jei kada ir turės galimybę turėti vaikų - jis bus įvaikintas.
„Man tai atrodo pats priimtiniausias sprendimas dėl daugelio priežasčių. Dvi svarbiausios – namų šilumos ir meilės suteikimas tėvų neturinčiam vaikui bei sąmoningas pasirinkimas nedidinti žmonijos populiacijos dėl ekologinių priežasčių“, – argumentuoja ji.
"Yra pripažįstama, kad Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų šalių – tiek kalbant apie pripažinimą visuomenėje, tiek ir tokius klausimus kaip partnerystė. Įdomu yra tai, kad kalbant apie partnerystę, Lietuva atsilieka net nuo Estijos ir Latvijos. Pastarosiomis savaitėmis Latvija pasistūmėjo su partnerystės siūlymais tos pačios lyties žmonėms. Niekada nenorėčiau matyti Lietuvos, atsiliekančios nuo Latvijos ir Estijos", - sakė Robert S. Gilchrist.
Paklausus kai sekasi Seime užsitikrinti parlamento narių balsus - Seimo narys sakė, kad rezultatus matysime tik po balsavimo.
„Tikrai ties tuo klausimu aktyviai dirbame, bet aiškų palaikymą parodys tik balsavimas Seime. Dabar stengiamės kiek įmanoma būti labiau užtikrinti dėl projekto sėkmės pateikimo stadijoje“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Šiuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras renka parašus dėl Partnerystės įstatymo į Seimo darbotvarkę sugrąžinimo. Po laišku Seimo nariams jau pasirašė beveik 14 tūkstančių žmonių.
"Lietuva turi aiškiai parodyti, kad su Kremliaus vertybėmis mums nepakeliui. Todėl Seimo narių laukia svarbus sprendimas – parodyti vakarietišką lyderystę ir pagaliau priimti Partnerystės įstatymą.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai Rusija, nepaisydama tarptautinės teisės ir elementaraus žmogiškumo, užpuolė taikius Ukrainos žmones, mes kartu su Europa ir pasauliu darkart prisiminėme, kokia trapi gali būti laisvė.
Įstatymo projektas - dėl Konstitucinio teismo sprendimo
Latvijos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė Civilinės sąjungos įstatymui, kuris leistų santykius registruoti ir tos pačios lyties poroms. Šis įstatymo projektas gimė dėl 2020 metų lapkričio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris įpareigojo Teisingumo ministeriją sukurti reguliavimą, kuris apsaugotų visas šeimas šalyje, taip pat ir tas, kurias sukuria tos pačios lyties poros.
"Frakcijos nariai teiraujasi ar ministrė pritaria, kad tokio pobūdžio renginiai, kuriuose pasisakoma dėl temų, kurios visuomenėje yra vertinamos nevienareikšmiškai, būtų vykdomi prie LR Seimo rūmų? Juolab, kad prieš kurį laiką Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė leisti organizuoti mitingą prie LR Seimo rūmų asmenims, deklaruojantiems tradicines šeimos vertybes", - teigiama pranešime.
"Gegužės 15 d. yra Tarptautinė šeimos diena. 2021 m. per Lietuvą nuvilnijo Didysis šeimos gynimo maršas, kurio metu buvo ginama samprata, kad šeimą gali sudaryti tėtis, mama ir vaikai, kaip vienintelė teisinga ir galima šeimos vardo. Tačiau tikrovė yra visai kita. Gausybė porų yra išsiskyrusios, daugybė – susituokę iš naujo ir ne po vieną kartą. Daug vaikų auga šeimose, kur vienas tėvų nėra jų biologinis tėtis ar mama. Vienišos mamos, vieniši tėčiai, seneliai, auginantys anūkus, bevaikės poros – tai šiandienos realybė ir tikrovė.
„Laikysimės šiek tiek kitokios strategijos negu praėjusiais metais. Tikrai visų pirma paskelbsime projektą viešai susipažinti tiek žurnalistams, tiek politikams. Tai jis taps viešas prieš jį įregistruojant“, – pridūrė jis.
T. V. Raskevičius akcentuoja, kad po viešo projekto paskelbimo ketinama rinkti parlamentarų parašus. Tokiu būdu, pažymi jis, bus siekiama užtikrinti kuo platesnį Seimo narių palaikymą.
A. Širinskienė pristatydama savo pasiūlymą sakė, kad svarbu išsaugoti tą vienybę, kuri šiandien tauta rodo Rusijos karo akivaizdoje: „Tikrai siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto taip išsaugant žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tuomet, kai pasibaigs valstybės iššūkiais, su kuriais ji susiduria“. Tam pritarė ir Petras Gražulis. Jis klausė ar iškrypimai yra svarbiau už valstybės reikalus.
Pagal Seimo statutą svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma pertrauka. Taigi prie šio klausimo svarstymo bus grįžta kai prasidės vakarinis Seimo posėdis. Tikėtinas laikas - 16:45.
Balsavimas dėl klausimo atidėjimo neatspindi konkrečios Seimo narių pozicijos Partnerystės įstatymo atžvilgiu, tačiau jau galima matyti tam tikras indikacijas.
