M. Noreika: Ar gėjai yra žmonės? arba manipuliacijos visuomenės apklausomis

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

M. Noreika: Ar gėjai yra žmonės? arba manipuliacijos visuomenės apklausomis

Tre, 04/06/2022 - 19:53
Kategorija:
0 komentarų

Laisvos visuomenės institutas užsakė „Vilmorus“ atlikti visuomenės nuomonės apklausą apie Partnerystės įstatymą. Jos rezultatais remiantis ne vienas veikėjas suskubo pranešti, kad visuomenė nenori užtikrinti LGBTQ+ bendruomenei lygiateisiškumo. O kas jei kas nors Rusijos sukelto karo fone norėtų paklausti ar rusų kilmės žmonės turėtų gyventi Lietuvoje? Ar tokios apklausos rezultatais turėtų vadovautis politikai?

Kai kalbame apie žmogaus teises - ar iš tiesų visuomenės nuomonė yra svarbiausias argumentas? Puikus pavyzdys - mirties bausmė. Jos taikymas yra laikomas nusižengimu pagrindinei žmogaus teisei į gyvybę. Vienintelė šalis Europoje taikanti šią praktiką yra Baltarusija. Lietuva nebetaiko mirties bausmės nuo 1998 metų, kadangi ji buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai.

Praėjus 6 metams po mirties bausmės sustabdymo, 2004 metais apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vis dar pasisakė už mirties bausmės taikymą. 2009 metų apklausoje 49,8 proc. žmonių sakė, kad mirties bausmę reikia grąžinti. Tam prieštaravo 32,7 proc. apklaustųjų, 17,5 proc. nuomonės neturėjo. 2014 metais atliktos apklausos rezultatai buvo ganėtinai panašūs - 48,3 proc. žmonių buvo už mirties bausmės sugrąžinimą, 37,2 proc. prieš ir 14,5 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

Nepaisant tokių rezultatų - raginimas grąžinti mirties bausmę prilygtų nepagarbai žmogaus gyvybei. Todėl, nepaisant apklausų rezultatų, politikai nesiima keisti Konstitucijos, ar atmesti tarptautinių konvencijų, kuriose mirties bausmės taikymas yra smerkiamas.

Grįžtant prie naujausios apklausos rezultatų, ji rodo, kad tos pačios lyties šeimų įteisinimui pritaria tik 14,8 procento apklaustųjų, nepritaria 73,7 proc., nuomonės neturi 11,4 procento apklaustųjų. Turime panašią situaciją, kuri buvo su mirties bausmės klausimu 2004 metais. Tačiau iš esmės ši apklausa tik parodo nuotaikas, kurias politikams reikia žinoti, suprantant kokį ilgą kelią reikės nueiti norint šias visuomenės nuostatas keisti.

Lygiateisiškumas yra vienas iš esminių demokratijos principų ir jo netaikymas reiškia, kad valstybė skirtingai traktuoja savo piliečius skirstydama į vertus ir nevertus apsaugos. Todėl partnerystės įstatymas, kaip ir kiti žmogaus teisių klausimai ar draudimai diskriminuoti tam tikras žmonių grupes negali būti nesprendžiami tik dėl to, kad visuomenė kažkam pritaria ar nepritaria.

Demokratija remiasi pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, bet kalbant apie laisves, nereikia pamiršti ir pareigos. O kas kitas turi šias pareigas įtvirtinti, jei ne politikai, kurių prievolė yra visomis išgalėmis ginti demokratiją. Štai kodėl visuomenės nuomonė yra svarbi, bet ji negali būti suabsoliutinta ir tapti sprendimų priėmimo pamatu. Visi mes esame žmonės, nepaisant rasės, kilmės ar seksualinės orientacijos ir mūsų visų apsauga yra visų politikų ir valstybės institucijų prievolė, o ne pasirinkimas.