LAT atvertė Gražulio bylą dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo

Skaitymo laikas
3 minutes
Perskaityta

LAT atvertė Gražulio bylą dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo

Ket, 11/19/2026 - 12:30
Kategorija:
0 komentarų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pradėjo nagrinėti europarlamentaro Petro Gražulio bylą dėl viešo LGBTQ+ asmenų niekinimo. Prokuratūra ir nukentėjusiųjų atstovas prašo panaikinti išteisinimą ir palikti galioti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį. Pats P. Gražulis į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, pradėjo nagrinėti du kasacinius skundus dėl P. Gražulio išteisinimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas LGBTQ+ žmonių niekinimu. Skundus pateikė Generalinė prokuratūra ir trijų nukentėjusiųjų advokatas Aivaras Žilvinskas.

Abiejų skundų esmė – prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo P. Gražulis buvo visiškai išteisintas, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo anksčiau priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Byla svarbi ne tik konkretaus politiko atsakomybei įvertinti. Teismui teks spręsti ir platesnį klausimą: ar už viešą žmonių grupės niekinimą baudžiamajai atsakomybei būtina įrodyti, kad asmuo tiesiogiai skatino kitus diskriminuoti, ar pats viešas žeminimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas baudžiamu.

Prokuratūra: apeliacinis teismas susiaurino apsaugą

Prokurorė Jurgita Jakučionė teisme argumentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė teisę ir nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Anot prokuratūros, apeliacinės instancijos teismas atsakomybę už viešą niekinimą susiejo su būtinybe įrodyti, kad asmuo skatino kitus diskriminuoti.

„Ar atsakomybei už viešą tyčiojimąsi ir niekinimą nustatyti būtina įrodyti, kad asmuo skatino ir kitus diskriminuoti? Atsakymas į šį klausimą svarbus ne tik šioje byloje, bet ir kitose“, – teigė prokurorė. Jos vertinimu, toks teisės aiškinimas nepagrįstai susiaurina įstatymo suteikiamą apsaugą.

Prokurorė taip pat pabrėžė, kad vertinant politiko pasisakymus būtina atsižvelgti ne vien į atskiras frazes, bet ir į jų turinį, adresatus, aplinkybes bei tai, kokiu mastu jie buvo paskleisti viešumoje.

Nukentėjusiųjų advokatas: žmonės buvo nužmoginti

Nukentėjusiųjų atstovas Aivaras Žilvinskas taip pat prašo LAT panaikinti P. Gražulio išteisinimą. Jo teigimu, byloje nagrinėti pasisakymai nebuvo nepavojingi ar vien nemaloni nuomonė. „Mano atstovaujami nukentėjusieji (...) buvo nužmoginti, pristatyti kaip menkesni, paniekinti ir rezultatas viso to – joks“, – teisme sakė advokatas. Jis pabrėžė, kad šis atvejis yra itin aiškus ir neturėjo būti laikomas nepavojingu.

A. Žilvinsko argumentas – šmeižikiško stereotipo apie tam tikrą žmonių grupę kūrimas gali būti laikomas netiesioginiu kurstymu. Jo nuomone, nereikėtų reikalauti, kad viešai niekinantis asmuo dar aiškiai paragintų kitus diskriminuoti, jeigu pats jo pasisakymas prisideda prie neapykantos ir žeminimo.

Gražulio gynyba: įžeidimai dar nereiškia nusikaltimo

P. Gražuliui atstovaujantis advokatas Saulius Žentelis palaikė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą išteisinti politiką. Gynyba teigia, kad konfliktas buvo abipusis, o pokalbio dalyviai esą vieni kitus skatino tęsti diskusiją ir svaidėsi aštriomis replikomis.

„Pritariu apeliacinio teismo nuomonei dėl to, kad Petro Gražulio veika nebuvo tokia pavojinga, kad reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – teigė advokatas. S. Žentelis taip pat kėlė klausimą, ar neapykantos kalbos kriminalizavimas padėtų mažinti neapykantą, ar galėtų ją dar labiau skatinti.

Taigi šioje byloje susiduria du skirtingi požiūriai: ar viešas LGBTQ+ žmonių žeminimas turi būti vertinamas kaip veika, už kurią gali kilti baudžiamoji atsakomybė, ar tokiai atsakomybei būtina nustatyti papildomus požymius – tiesioginį arba netiesioginį skatinimą diskriminuoti.

Už ką Gražulis teisiamas?

P. Gražulio byla susijusi su 2022 metų gegužės 26 dieną Seime vykusiais įvykiais. Tą dieną, po plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, politikas viešai išplūdo ir žemino LGBTQ+ bendruomenės atstovus, skleidė mitus ir dezinformaciją.

Bylos duomenimis, jis vartojo tokius žeminančius pasakymus kaip „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“ ir kitus įžeidžiančius teiginius. Vilniaus apygardos teismas 2025 metų spalį P. Gražulį pripažino kaltu dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo ir skyrė 10 tūkst. eurų baudą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad politiko pasisakymų negalima pateisinti vien nuomonės reiškimo ar religiniais įsitikinimais, nes saviraiškos laisvė nesuteikia teisės žeminti ir diskriminuoti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos.

Tačiau 2026 metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį panaikino ir P. Gražulį visiškai išteisino. Teismas pripažino, kad politiko pasisakymai buvo įžeidžiantys ir niekinantys, tačiau nusprendė, jog vien tokio pobūdžio pareiškimų nepakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Šį sprendimą dabar peržiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Sprendimas gali turėti reikšmės ir kitoms byloms

Prokurorė teisme pabrėžė, kad LAT atsakymas į klausimą, ar būtina įrodyti tiesioginį skatinimą diskriminuoti, bus svarbus ne tik P. Gražulio byloje, bet ir kitose bylose. Tai ypač reikšminga LGBTQ+ bendruomenei, kurios nariai viešojoje erdvėje susiduria su žeminančiais stereotipais, diskriminaciniais pasisakymais ir neapykantos retorika.

Jeigu teismas pritartų apeliacinės instancijos aiškinimui, baudžiamosios atsakomybės taikymas už viešą niekinimą galėtų būti labiau ribojamas, kai nėra įrodytas tiesioginis ar netiesioginis skatinimas diskriminuoti. Jeigu LAT panaikintų išteisinimą ir paliktų galioti pirmosios instancijos nuosprendį, tai reikštų, kad byloje nustatytos aplinkybės ir politiko pasisakymai atitinka baudžiamosios atsakomybės kriterijus.

Žodžio laisvė yra demokratijos pagrindas, tačiau ji neturėtų tapti priedanga žmonių nužmoginimui. Šios bylos baigtis gali tapti svarbiu signalu, kaip Lietuvoje bus ginamas LGBTQ+ žmonių orumas ir apsauga nuo viešo niekinimo.