Francília Costa ir Luiza Silvério pirmą kartą susitiko 2019 metais vienuolyne Brazilijoje. Abi į jį atėjo skirtingais keliais: Francília augino religingi seneliai, kurie skatino ją rinktis vienuolės kelią, o Luiza į vienuolyną įstojo dar paauglystėje, ieškodama gyvenimo prasmės.

Moterų pirmoji pažintis nebuvo romantiška. Luiza prisimena, kad tuo metu Francília jai atrodė „nepakeliamo charakterio ir pasikėlusi maža vienuolė“. Pati Francília taip pat prisipažino, kad Luizos iš pradžių nemėgo, nors negalėjo paaiškinti kodėl.

Vis dėlto gyvenimas kartu ilgainiui pakeitė jų santykius. Abi tapo artimomis draugėmis, o kartu išgyveno ir sudėtingą laikotarpį, kuris galiausiai paskatino jas palikti vienuolyną.

Vienuolyno gyvenimą pakeitė psichologiniai sunkumai

Pandemijos metu Francília pradėjo patirti panikos priepuolius ir vis dažniau svarstyti, ar gyvenimas vienuolyne iš tiesų yra jai tinkamas. Tuo metu Luiza susidūrė su nerimu ir depresija po savo močiutės mirties. 2020 metais abi nusprendė palikti vienuolyną, pirmiausia dėl savo psichologinės gerovės.

„Religinis gyvenimas yra labai gražus, tačiau tam reikia ir fizinės, ir psichinės sveikatos. Neužtenka vien melstis ar turėti pašaukimą“, – savo patirtį apibūdino Luiza.

Išėjusios iš vienuolyno moterys neturėjo pakankamai pinigų gyventi atskirai, todėl ir toliau gyveno kartu. Tuo metu jų santykiai buvo draugiški, tačiau 2023 metais viskas pasikeitė.

Meilę atrado žiūrėdamos romantinę komediją

Vieną vakarą moterys kartu žiūrėjo romantinę komediją „Love in the Villa“, kurioje iš pradžių vienas kitam nepatinkantys žmonės priversti dalytis viena vila ir galiausiai įsimyli. Būtent tada Francília suprato, kad jos jausmai draugei yra daugiau nei draugystė.

Ji apie savo jausmus pasakė Luizai. Ši atsakė bučiniu. Netrukus jų draugystė tapo romantiniais santykiais, o šiandien abi moterys yra susituokusios.

2025 metais vykusiose vestuvėse pora nusifotografavo su Brazilijos globėjos Dievo Motinos Aparecidos atvaizdu. Nors ceremonijos metu šalia jų nebuvo bažnyčios altoriaus, moterims šis religinis simbolis išliko svarbus.

„Galbūt neturime nuotraukos prie bažnyčios altoriaus, bet turime ją su Dievo Motina Aparecida“, – sakė Silvério. Pasak jos, šis atvaizdas porai reiškia dėkingumą, užtarimą ir jų šeimos pašventimą Dievui.

Tikėjimas ir seksualumas neatskiriami

Šiandien Costa ir Silvério socialiniuose tinkluose pasakoja apie savo patirtį – gyvenimą tikėjimo aplinkoje, seksualumą ir tai, kaip pasikeitė jų gyvenimas palikus vienuolyną. Jų gyvenime religija iki šiol labai svarbi gyvenimo dalis.

„Mūsų seksualumas ir mūsų tikėjimas neturėtų būti atskirti, nes jie yra mūsų dalis. Mes esame tikinti pora. Nėra būdo to atskirti“, – sakė Luiza.

Tiesa, išėjimas iš vienuolyno joms reiškė ne tik gyvenimo būdo pasikeitimą, bet ir galimybę iš naujo pažinti save bei savo santykį su tikėjimu ir meile.