Istoriškai dominuojantis vyrų matomumas

Viena pagrindinių priežasčių – istoriškai didesnis gėjų vyrų matomumas. Daugelį dešimtmečių viešos kovos už LGBTQ+ teises dažniau buvo siejamos su vyrais, nes būtent jie dažniau tapdavo kriminalizavimo, moralinės panikos ar žiniasklaidos dėmesio taikiniais.

Paradoksalu, bet diskriminacija kai kuriais atvejais kūrė ir matomumą. Tuo metu moterų santykiai ilgai buvo ignoruojami, nematomi arba laikomi „ne rimtais“.

Lesbiečių nematomumas glaudžiai susijęs ir su platesnėmis visuomenės normomis. Patriarchalinėse sistemose moterų patirtys apskritai dažnai nuvertinamos, o jų savarankiškumas – menkinamas. Dvi moterys santykyje daliai visuomenės vis dar atrodo mažiau „reikšmingos“ nei vyrų pora, nes jų santykiai neįtelpa į tradicinį vyrų-centrišką pasaulio suvokimą. Tai reiškia, kad lesbietės susiduria ne tik su homofobija, bet ir su seksizmu.

Seksualizacija vietoje matomumo

Nors kai kam gali atrodyti, kad lesbietės popkultūroje matomos dažnai, toks matomumas neretai yra klaidinantis. Daugybėje filmų, reklamų ar internetinio turinio moterų tarpusavio santykiai pateikiami per heteroseksualų vyrų fantazijos prizmę.

Tai nėra autentiška reprezentacija. Kai santykiai rodomi tik kaip erotinis objektas, o ne kaip pilnavertė meilė, kasdienybė ar bendruomenė, realios lesbietės lieka nematomos.

Daugelyje miestų per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo lesbiečių barų, klubų ir kitų bendruomeninių vietų. Tuo metu vyrams skirtų erdvių istoriškai buvo daugiau. Kai nėra fizinių susitikimo vietų, mažėja ir matomumas, bendruomeniškumas, kultūrinė raiška. Skaitmeninė erdvė iš dalies tai kompensavo, tačiau internetas ne visuomet pakeičia realius socialinius tinklus.

O kaip pačioje LGBTQ+ bendruomenėje?

Kartais lesbietės jaučiasi nematomos ir pačioje LGBTQ+ bendruomenėje, kur viešasis dėmesys dažniau krypsta į temas, aktualias vyrams. Renginių reklamoje, kultūroje, medijose ar net pažinčių platformose vyrų balsai dažnai girdimi garsiau.

Tai nereiškia sąmoningo atstūmimo, bet rodo, kad ir bendruomenės viduje egzistuoja galios bei matomumo skirtumai. Kai grupė lieka mažai matoma, jos poreikiai lengviau ignoruojami. Tai gali reikšti mažesnį dėmesį sveikatai, psichologinei pagalbai, saugumui, šeimos teisėms ar kultūrinei reprezentacijai. Jaunos lesbietės taip pat gali augti neturėdamos pavyzdžių, su kuriais galėtų tapatintis. Matomumas nėra vien simbolinis klausimas – jis susijęs su galimybėmis, saugumu ir saviverte.

Kas galėtų keistis?

Didesnis lesbiečių matomumas prasideda nuo paprastų dalykų: daugiau jų istorijų žiniasklaidoje, daugiau renginių ir daugiau erdvės kalbėti savo vardu. LGBTQ bendruomenės stiprybė slypi įvairovėje. Todėl jei viena jos dalis lieka šešėlyje, praranda visi. Lesbiečių matomumas nėra nišinis klausimas – tai lygybės klausimas.