„Šeimos, ypač vaivorykštės šeimos, šiuo metu gali susidurti su sunkumais, kad jų santuoka, partnerystė arba jų vaikų tėvystė būtų pripažinta kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai jos persikelia į kitą valstybę narę arba grįžta į savo kilmės valstybę narę. Kitoje valstybėje narėje išduotų santuokos, partnerystės ir tėvystės civilinės būklės dokumentų pripažinimas yra laisvo judėjimo teisės pagrindas ir esminis lygybės sąjungos kūrimo elementas“, - Europos Parlamento plenarinėje salėje sakė komisaras Glennas Micallefas.

Jis pabrėžė, kad 2018 m. Teisingumo Teismas byloje „Coman“ nusprendė, kad pagal Europos Sąjungos teisę susijusią su laisvu judėjimu, valstybės narės turi pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotus santuokos ar partnerystės civilinės būklės dokumentus, neatsižvelgiant į sutuoktinių ar partnerių lytį.

„Šia pripažinimo pareiga siekiama sudaryti sąlygas Sąjungos piliečiams ir jų sutuoktiniams ar partneriams, įskaitant tos pačios lyties poras, pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, teise keliauti į kitą valstybę narę arba apsigyventi joje, arba būti vienodai traktuojamiems priimančiojoje valstybėje narėje visais Sutarties taikymo sričiai priklausančiais klausimais, net jei toje priimančiojoje valstybėje narėje nenumatyta tos pačios lyties asmenų santuoka arba tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Tačiau norėčiau pasakyti aiškiai: tai nesukuria reikalavimo valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje nustatytų tos pačios lyties asmenų santuokos institutą“, - teigė Komisijos vardu kalbėjęs komisaras. Nepaisant šių sprendimų, Lietuvoje galioja tam prieštaraujantys teisės aktai.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioms nerūpi nei tarptautinių teismų sprendimai, nei Europos Sąjungos sutartis – kuria privalome vadovautis būdami bendrijos nariais. Norime gauti finansavimą iš Europos, bet įsipareigojimų vykdyti ne. Mano santuoka sudaryta Briuselyje nebuvo užregistruota registruose, nors Lietuvos įstatymai reikalauja tokią registraciją atlikti“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Susijęs straipsnis - Atsisakyta Lietuvoje registruoti užsienyje tos pačios lyties asmenų sudarytą santuoką

Pasak jo, ši situacija aiškiai rodo, kad nesame stipri demokratija, kuri gerbia teisę ir žmonių teises. „Blogiausia tai, kad nenorima mokytis ir tobulėti. Mes su Marium esame sutuoktiniai Estijoje ir kitose pažangiose šalyse, Latvijoje galėtume gauti partnerių pripažinimą, o Lietuvoje niekas“, - sako Martynas.

Anot Glenno Micallefo, analogija dėl pripažinimo turėtų būti taikoma ir tos pačios lyties šeimų vaikams. Jei jie pripažįstami vienoje valstybėje – jie turi būti pripažinti ir kitose. Komisaras priminė Teisingumo Teismo 2021 m. sprendimą „VMA“ byloje, kurioje nurodyta, kad valstybės narės pagal Sąjungos teisę privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą civilinės būklės aktą apie vaiko tėvystę.

Komisaras pabrėžė, kad šie teismo spendimai neapėmė kai kurių klausimų susijusių su paveldėjimu, švietimu, sveikata. Todėl Europos Komisija 2022 metais pasiūlė naują reglamentą šiuos klausimus spręsti. Kol kas dėl jo diskutuojama Taryboje. Tiesa, tikimybė jį priimti nėra didelė, nes Komisijos teigimu, jam turi vienbalsiai pritarti visos šalys.