„Su tokio lygio argumentacija savo sprendimus grindžiantys asmenys neturėtų būti Lietuvos Respublikoje teisėjais. Maža to, gal ir nereikia sureikšminti, bet reikia paklausti kokiam pasaulyje ta teisėja gyvena, kuri abejoja Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos, t.y. aukščiausios teismo institucijos sprendimu, dėl to, kad, girdi, ten Rusija neturėjo galimybės pasisakyti“, - LRT Dienos temai sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas.

Jis atmetė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos argumentą, kad Rusija nedalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje, pabrėždamas, kad tai pati šalis nusprendė ignoruoti procesą. Dainius Žalimas  pabrėžė, kad teismo sprendime yra dar keletas vietų, kurie liudija, kad teisėja neturi reikiamos kvalifikacijos.

 „Jei tokias klaidas daro studentai, tai jie neišlaikytų egzamino. Bet deja čia tokias klaidas daro žmonės, kurie priima visiems mums svarbius sprendimus. Tai visų pirma turiu omeny, kad teisėja staiga išrado pažodžiui skaitydama Konstitucinio Teismo nutarimus (...), kad Konstitucinio Teismo nutarimas šeimos klausimu teismui kažkodėl netaikomas, tiktai Seimui. Ir jei Seimas nieko negali padaryt - jinai čia nieko nedarys“, - LRT Dienos Temoje nuostabą reiškė teisininkas.

Jis pridūrė, kad antra klaida - teisėjos Rimos Bražinskienės nenoras kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

„Visiškai nepaisė šalies pageidavimo kreiptis į Konstitucinį teismą, nes toks pageidavimas buvo išsakytas. (...) tai būtų logiškiausias sprendimas, jeigu teisėja jaučiasi negalinti priimti to sprendimo iš esmės“, - sakė D. Žalimas.

Jam pritarė ir Vilniaus Universiteto teisės fakulteto profesorius Vytautas Nektrošius, kuris stebėjosi tokiu teismo sprendimu.

„Tiesiog bus ilgesnis kelias. Greičiausiai šitas sprendimas bus skundžiamas, tai Apeliacinės instancijos teismas galėtų kreiptis į Konstitucinį teismą. Jei jis to nenorės daryti, tai ir toliau galima bus skųsti. Po to galų gale keliauti su individualiu skundu į Konstitucinį Teismą jau patiem pareiškėjam“, - LRT sakė profesorius.

Teisininkas taip pat stebėjosi teismo atsisakymu iš esmės spręsti pareiškėjų prašymą.

„Jei įstatymo leidėjas neapsisprendžia, o įstatymo vykdytojas negali numatyti poįstatyminių teisės aktų, tai teismas ir yra ta institucija, kuri įpareigoja institucijas arba pripažįsta pažeidimą, atstato pažeistas teises. Tai visi visuomenės dalyviai ir tikisi iš teismo aktyvumo. Tą pats teismas ne vienoje byloje yra padaręs“, - sakė jis.

Vytautas Nektrošius antrino ir Dainiui Žalimui, kad pareiškimas, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra netaikytinais šioje byloje neatlaiko kritikos.

„O Žmogaus Teisių Teismas, nepriklausomai nuo šalies prieš kurią pradėta byla, nepriklausomai nuo to, kuri šalis dalyvauja, yra vykdytinas dokumentas visiems, gerbiantiems Europos teisę, teisės viršenybę. Visi išaiškinimai yra suprantami teisininkams ir yra taikomi“, - konstatavo jis.

Nuostabą dėl tokios teismo klaidos reiškė ir porą teismuose atstovaujantis advokatas.

„Teismas pasakė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, Didžiosios Kolegijos, netaikomas dėl to, kad byloje neiškaustyta Rusija. Man atrodo, kad tai yra teisinis absurdas, nihilizmas ir šito klausimo taip nepaliksime“, - sako Aivaras Žilvinskas.