Svarstau, kiek esu reikalingas visuomenei, kai pristatau save kaip mokesčių mokėtoją, studentą, darbą turintį ir savanoriška veikla užsiimantį pilietį, kai galvoju apie ekologiją, skatinu žalias iniciatyvas, mokau visuomenę rūšiuoti atliekas ir šviečiu juos šiomis temomis, juk tokie piliečiai reikalingi tiesa? Tačiau niekaip manęs nepaleidžia mintis, kodėl aplink mane tiek daug melo?
Anot Maskvos patriarcho, Rusijos karą prieš Ukrainą pateisina pasirinkimo teisė stovėti šviesos, Dievo tiesos ir Dievo įsakymų pusėje – „pusėje viso to, ką apreiškia Kristaus šviesa, Jo žodis, Jo Evangelija, Jo žmonijai duoti didžiausieji priesakai“. Jis atvirai svarsto apie soteriologinę šio karo reikšmę, esą kova vyksta už žmonių išgelbėjimą. „Kur atsidurs žmonija, kurioje Dievo Gelbėtojo, ateinančio į pasaulį kaip Teisėjo ir Rūstybės nešėjo pusėje – dešinėje ar kairėje?“ – karinės invazijos kontekste klausia patriarchas.
"Vienas kolega LGBT bendruomenės reikalavimus siejo su leninizmu ir stalinizmu, kita kolegė iš valstiečių pareikalavo posėdžių salėje balsavimą stebėjusius jaunus žmones „pastatyti į vietą“ – įdomu, ar tokiu pačiu stiliumi, kaip protestuotojus prie Kremliaus „į vietą“ pastato omonas? Dar įdomiau, kokią reakciją tarp valstiečių kolegų sukėlė Laisvės partijos frakcijos nario profesoriaus Artūro Žukausko retoriškai ištarta frazė – nacistinės Vokietijos šūkis.
A. Širinskienė pristatydama savo pasiūlymą sakė, kad svarbu išsaugoti tą vienybę, kuri šiandien tauta rodo Rusijos karo akivaizdoje: „Tikrai siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto taip išsaugant žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tuomet, kai pasibaigs valstybės iššūkiais, su kuriais ji susiduria“. Tam pritarė ir Petras Gražulis. Jis klausė ar iškrypimai yra svarbiau už valstybės reikalus.
