"Vienas kolega LGBT bendruomenės reikalavimus siejo su leninizmu ir stalinizmu, kita kolegė iš valstiečių pareikalavo posėdžių salėje balsavimą stebėjusius jaunus žmones „pastatyti į vietą“ – įdomu, ar tokiu pačiu stiliumi, kaip protestuotojus prie Kremliaus „į vietą“ pastato omonas? Dar įdomiau, kokią reakciją tarp valstiečių kolegų sukėlė Laisvės partijos frakcijos nario profesoriaus Artūro Žukausko retoriškai ištarta frazė – nacistinės Vokietijos šūkis.

Dainius Gaižauskas kelis kartus pasibaisėjo, kad Seimo salėje buvo ištartas „fašistinės Vokietijos lozungas“. Todėl jis teigė, kad po tokių valdančiųjų atstovo žodžių pritarimas sesijos darbotvarkei padarytų „gėdą prieš visą Europą ir ypač ukrainiečius“, nes į darbotvarkę įtrauktas ir Partnerystės įstatymo projektas. Agnė Širinskienė po balsavimo, kuriuo atmetėme jos siūlymą, baisėjosi: „Man iš tikrųjų labai kraupiai skamba, kada cituojamas Hitleris plenarinių posėdžių salėje ir dar su tokiu tonu“. Kas taip išgąsdino Širinskienę ir Gaižauską? Kodėl, anot Gaižausko, posėdžių salėje nesureagavo net Emanuelis Zingeris?", - retoriškai klausia E. Gentvilas.

Seimo narys apgailestauja, kad Seimo nariai nesupranta kas yra ironijos retorinė figūra. "Jie negali atpažinti fašizmo, todėl yra ypač pažeidžiami", - rašo Seimo narys.

Jo teigimu yra keletas dalykų, padedančių atpažinti „slaptus nacizmo simpatikus“.

"Vienas iš kriterijų – proaktyviai neigiama „slaptųjų simpatikų“ pozicija pasisakant prieš žmogaus teisių iniciatyvas. Būtent žmogaus teisės šiandien yra svarbiausia idėjinė fronto linija tarp dviejų civilizacijų – Europos ir putinizmo. Apskritai Lietuvos integracija į Vakarus ir jos kultūrą yra didelė sėkmė, dėl kurios mums daug kas pavydi. Deja, integravomės dar ne visose srityse, nes, anot Leonido, mes „aukštų standartų kratėmės ir tebesikratome“.

Žmogaus teisių klausimu vis dar klimpstame Rytų, arba posovietinėje, erdvėje ir neištrūkstame iš Maskvos įtakos, kurią šiandien nuo mokyklos suolo iki akademijos protų užpildė putiniška istorijos samprata. Išsivaduoti iš šios mąstymo erdvės – tai bene paskutinė likusi pakopa iki laisvės, kurią turime kartu perlipti – kaip Lietuva, taip ir Ukraina, ir kiti panašaus likimo kraštai", - rašo E. Gentvilas.