Naujausi

Nors homoseksualumas dažniausiai siejamas su žmonių seksualine orientacija, gamtoje šis reiškinys taip pat plačiai paplitęs. Homoseksualus elgesys stebimas įvairiose gyvūnų rūšyse – nuo paukščių iki primatų. O kaip yra su vabzdžiais? Ar mažieji nariuotakojai taip pat demonstruoja homoseksualų elgesį, ir jei taip – kodėl?

Tiek internetinėje erdvėje, tiek realiame gyvenime galime išgirsti klausimą „O tai kuris iš jūsų čia vyras, o kuris – moteris?“. Jis pakankamai dažnai užduodamas homoseksualioms poroms ne tik tuomet, kai norima juos įžeisti, bet ir iš smalsumo. GayLine.LT redakcija nusprendė atsakyti į šį klausimą.

Gyvenimą be susirašinėjimo būtų sunku įsivaizduoti. Kasdien išsiunčiame galybę tekstinių pranešimų, tačiau jie niekada neprilygs gyvam bendravimui. Tekstas gali būti perskaitytas skirtingai ir dėl to jo gavėjas gali įsižeisti ar neteisingai jus suprasti. Tačiau čia mes pateikiame ko reikėtų nedaryti - jei vis dar norite tęsti bendravimą su savo simpatija.

Londono universiteto koledžo mokslininkai visus nustebino, kai paskelbė naujausio tyrimo duomenis. Jame atskleidžiama potenciją gerinančių vaistų ir Alzheimerio ligos rizikos sąsajos vyrams.

Kristīne Garina – Latvijos organizacijos „Mozaīka“ vadovė be užuolankų sako, kad konkrečių žmonių veiksmai ir teismų sprendimai privertė Latvijos parlamentą pagaliau imtis veiksmų įteisinant partnerystę. Ilgus metus buvo tikimasi politikų sąmoningumo – bet jo nesulaukus poros kreipėsi į teismus.

Šiandien Estija plačiai pripažįstama kaip pažangiausia Baltijos valstybė LGBTQ+ lygybės srityje – joje įtvirtinta santuokos lygybė ir visapusiška tos pačios lyties šeimų apsauga. Estijos socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius ir „Rainbow Rose Estonia“ pirmininkas Eduard Odinet sako, kad iškovoti lygiateisiškumą nebuvo taip paprasta, kaip daugelis galvoja.

LGBTQ+ poras teismuose ginantis Aivaras Žilvinskas sako, kad jei ne drąsios poros – Lietuvoje nebūtų sulaukta pokyčių lygiateisiškumo užtikrinimo srityje. Tiesa, tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės laikytis Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų, bei ginti kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo to ką jis myli.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.