Vabzdžių elgsena ne visada susijusi su potraukiu

Tyrimai rodo, kad homoseksualus elgesys vabzdžių pasaulyje yra dažnas reiškinys. Pavyzdžiui, skėriai (Locusta migratoria) patinai, ilgą laiką neturėdami kontakto su patelėmis, ima poruotis su kitais patinais. Įdomu tai, kad šį elgesį sustiprina hormoninės medžiagos – juvenilinio hormono analogai, kurie padidina seksualinį aktyvumą.

Toks elgesys stebimas ir tarp chironomidų uodų. Tyrėjai teigia, kad šiose rūšyse homoseksualus poravimasis dažnai kyla ne dėl seksualinio potraukio, o dėl jutiminio supainiojimo. Uodų poravimosi sistemos grindžiamos spiečių principu, kur individai skubiai ieško partnerio, tad klaidingas lyties atpažinimas nėra neįprastas reiškinys.

Dydis – svarbiau nei lytis?

Kai kuriais atvejais vabzdžiai poravimosi metu vadovaujasi ne partnerio lytimi, o jo dydžiu. Pavyzdžiui, Palmacorixa nana vandens vabzdžiai dažnai bando poruotis su didesniais individais – o patelės dažniausiai būna didesnės nei patinai. Tad šie „homoseksualūs“ bandymai dažnai yra strategija ieškant didesnių partnerių.

Nors homoseksualus elgesys kai kuriose vabzdžių rūšyse yra gana dažnas, jis gali turėti nekokią baigtį. Tyrimai su sėklagraužiais rodo, kad tokie patinų kontaktai mažina jų ilgaamžiškumą – galbūt dėl sužeidimų, streso ar padidėjusio metabolinio krūvio.

Paveldimumas ir evoliucinės hipotezės

Kai kurie tyrimai rodo, kad homoseksualus elgesys vabzdžiuose gali turėti genetinį pagrindą. Pavyzdžiui, miltiniai vabalai (Tribolium castaneum) rodo paveldimą tendenciją homoseksualiems poravimosi veiksmams. Tačiau mokslininkai kol kas nesutaria, ar tai turi evoliucinį pagrindą.

Taigi, vabzdžių homoseksualus elgesys egzistuoja ir yra pakankamai dažnas, tačiau jis kyla tik dėl seksualinės orientacijos, o dėl hormoninių, jutiminių ar aplinkos veiksnių. Tai primena, kad gamtoje elgesio įvairovė yra taisyklė, o ne išimtis. Tiesa, to priežastys taip pat gali būti labai įvairios.