mokslas

Neseniai paskelbta Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos tarnybos duomenų analizė rodo, kad gėjai, lesbietės ir biseksualūs asmenys paprastai gyvena trumpiau nei heteroseksualūs asmenys. Nors skirtumas nėra labai didelis – vis dėlto, šie skaičiai sudomino tyrėjus ir skatina juos ieškoti priežasčių.

Europos Taryba – paskelbė aiškią poziciją: vadinamosios atvertimo terapija, kurios metu stengiamasi pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją, turi būti visiškai uždrausta visose valstybėse narėse. Apie tai pranešta oficialiame Tarybos pranešime, kuriame pabrėžiama, kad tokios praktikos pažeidžia žmogaus teises ir daro ilgalaikę žalą LGBTQ+ žmonių psichinei bei fizinei sveikatai.

Plaukuota vyro krūtinė nuo seno buvo siejama su vyriškumu ir seksualumu. Nors grožio standartai kinta, tokia kūno išvaizda neretai iki šiol traktuojama kaip patraukli populiariojoje kultūroje. Ką apie tai sako mokslininkai? Kodėl kai kuriems žmonėms plaukuota krūtinė atrodo tokia seksuali?

Tai viena iš seniausių, bet vis dar labiausiai diskutuojamų temų – koks yra vidutinis varpos dydis? Klausimas, kuris ilgą laiką buvo tabu, šiandien tampa ne tik smalsumo objektu, bet ir svarbiu visuomenės sveikatos bei psichologinės savivertės klausimu. Šioje temoje nuolatos pasisako ir mokslininkai, kurie atlieka matavimus ir pateikia jų rezultatus.

Ar galima vienu metu tikėti Dievu ir mylėti tos pačios lyties žmogų? Ar galima būti translyčiu ir jaustis priimtam bažnyčioje? Šie klausimai, atrodytų, amžini – jie vis dar skaldo pasaulio religines bendruomenes. LGBTQ+ žmonių santykis su tikėjimu – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų, kurioje persipina asmeninė tapatybė, noras priklausyti bendruomenei ir dvasinė laisvė.

Jei jums nuolatos norisi sekso, nieko čia blogo. Bet tai gali turėti ir neigiamų pasekmių jūsų organizmui. Naujausias tyrimas rodo, kad nuolatos sekso poreikį jaučiantys vyrai turi padidėjusį hormono oksitocino kiekį.

Nors homoseksualumas dažniausiai siejamas su žmonių seksualine orientacija, gamtoje šis reiškinys taip pat plačiai paplitęs. Homoseksualus elgesys stebimas įvairiose gyvūnų rūšyse – nuo paukščių iki primatų. O kaip yra su vabzdžiais? Ar mažieji nariuotakojai taip pat demonstruoja homoseksualų elgesį, ir jei taip – kodėl?

Londono universiteto koledžo mokslininkai visus nustebino, kai paskelbė naujausio tyrimo duomenis. Jame atskleidžiama potenciją gerinančių vaistų ir Alzheimerio ligos rizikos sąsajos vyrams.

Pasaulyje vis daugiau alergiškų žmonių. Alergijos pasireiškia vartojant tam tikrus maisto produktus, vaistus, įkvepiant ore esančias daleles ar prisilietus prie tam tikrų medžiagų turinčių paviršių. Bet ar gali žmogus turėti alergiją spermai, net jei ji yra paties vyro?

Mokslininkai įtaria, kad yra ryšys tarp dirgliosios žarnos sindromo ir impotencijos. Jie pateikė daugiau informacijos.

Ne maža dalis vyrų susiduria su erekcijos problemomis ir tai faktas. Vis dėlto, mokslininkų apklausa parodė, kad tai nėra pagrindinė priežastis kodėl vengiama lytinių santykių. Pusę vyrų nurodo, kad juos neramina vienas paprastas dalykas.

Kokio ilgio iš tiesų yra vidutinis penis? Į tokį klausimą panoręs atsakyti seksologas Bruce M. King pats nustebo atlikęs detalų tyrimą. Rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Sex & Marital Therapy“. Jame mokslininkas griauna nusistovėjusius mitus.

Nors šnekamojoje kalboje dažnai vartojami žodžiai gali sudarytį įspūdį, kad penis turi kaulą – kaip žinia, tai netiesa. Vyrų peniai yra sudaryti iš į kempinę panašios medžiagos, kuri esant susijaudinimui, prisipildo kraujo. Tačiau ne visos žinduolių rūšys tokio kaulo neturi. Šimpanzių patinai yra puikus pavyzdys ir mokslininkams kilo idėja pabandyti atsakyti į klausimą kodėl taip yra.

Mokslininkai jau dešimtmečius sistemingai tiria vyrų penius. Tokie tyrimai atliekami įvairiose šalyse, o jų tikslas – ne smalsumas, bet noras surinkti medicininius duomenis, išsiaiškinti penio dydžio ir psichinės sveikatos ryšius. Surinkti duomenys padeda suprasti vyrų kūno įvairovę, tirti vaisingumo klausimus, o įvertinti ligų ir sutrikimų rizikas.

Apie seksą kalbame visi – ir dažnai nevengdami stereotipų. Vieni sako, kad gėjai lovoje „nenuilstami“, kiti – kad lesbietės po metų santykių seksą pamiršta. Bet ką iš tikrųjų sako mokslas?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius vis daugiau vaikų auga LGBTQ+ šeimose. Tam įtakos turėjo ir palankesnės visuomenės nuostatos, ir didesnė prieiga prie pagalbinio apvaisinimo technologijų bei įvaikinimo. Naujausi tyrimai rodo – nors pačios šeimos struktūra vaikų raidai neturi jokio neigiamo poveikio, diskriminacija ir homofobija iš aplinkinių vis dar išlieka svaria grėsme.

Naujas Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad lyties reversija tarp paukščių yra gerokai dažnesnė, nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, kai kurios paukščių rūšys gyvenimo eigoje gali pakeisti biologinę lytį – iš patino tapti patele arba atvirkščiai.

Ilgą laiką seksas buvo tyrinėjamas tik kaip biologinis reiškinys – susijęs su reprodukcija. Tačiau šiuolaikinė seksologija rodo, kad seksualumas yra kur kas daugiau: tai malonumas, santykių kūrimas ir žmogaus tapatybės dalis.

Trans asmenys sulaukia milžiniško puolimo įvairiose šalyse. Politikai vis dažniau bando įtikinti visuomenę neva translytiškumas yra milžiniška problema. Tokių išpuolių vis pasitaiko ir Lietuvoje. Neseniai paskelbti įspūdingos apimties tyrimo duomenys, kurie parodo, kiek yra trans žmonių

Tos pačios lyties poros, norinčios sukurti šeimą, jau dabar turi vaikų. Bet mokslas netrukus gali padėti žengti dar toliau - leisti abiem tėvams būti genetiškai susijusiems su savo atžalomis.