Naujoji programa kuriama remiantis 2023 metais priimtu Įstatymu dėl visuomenės supratimo apie seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įvairovę skatinimo. Šis teisės aktas įpareigojo vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą, kuris dabar artėja prie galutinio patvirtinimo.

Daugiau žinių mokyklose ir universitetuose

Nors visas programos turinys dar nepaskelbtas, Japonijos žiniasklaida skelbia, kad mokyklos turės suteikti mokiniams daugiau informacijos apie LGBTQ+ žmones, jų patirtis ir įvairovę. Taip pat planuojama stiprinti psichologinės pagalbos sistemą – mokiniams bus lengviau pasiekiami socialiniai darbuotojai ir konsultantai.

Pokyčiai numatomi ir aukštajame moksle. Universitetai turės įtraukti mokymus apie seksualinę ir lytinę įvairovę į būsimų sveikatos priežiūros specialistų bei akademikų rengimo programas.

Jaunimas pokyčius vertina atsargiai

Sofijos universiteto Tokijuje studentė Yui Oizumi teigia, kad ši iniciatyva yra sveikintina, tačiau vien jos nepakaks. Pasak jos, mokytojų ir darbdavių švietimas yra svarbus, tačiau tikrieji visuomenės pokyčiai pareikalaus gerokai daugiau laiko. Studentė mano, kad didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir žiniasklaida, padedanti žmonėms geriau suprasti LGBTQ+ bendruomenę.

Ji taip pat pažymi, kad Japonijoje atvira homofobija nėra labai paplitusi, tačiau daugelis žmonių tiesiog neturi pakankamai žinių apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

„Daugeliui tai vis dar atrodo visiškai svetima sąvoka. Žmonės tiesiog nesupranta, ką reiškia būti LGBTQ+“, – sakė studentė, skelbia LGBTnation.com.

Ekspertai: švietimas gali keisti visuomenę

Tokijo universiteto LGBTQ+ teisių ekspertas Kazuyoshi Kawasaka teigia, kad valdančioji Liberalų demokratų partija išlieka viena konservatyviausių Japonijos politinių jėgų, ypač kalbant apie tradicinės šeimos sampratą. Anot jo, būtent dėl konservatyvių partijos narių spaudimo Japonijoje iki šiol nėra nacionalinių įstatymų, draudžiančių diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Melburno Monasho universiteto politologas Charlesas Crabtree mano, kad naujoji švietimo programa gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį.Pasak jo, klaidingi įsitikinimai ir menkas pažinimas trukdo žmonėms suprasti tuos, kurie nuo jų skiriasi. Didesnis švietimas padeda ugdyti empatiją, o ankstesni tyrimai rodo, kad nemaža dalis Japonijos gyventojų yra pasirengę keisti savo požiūrį gavę daugiau patikimos informacijos.

Nepaisant šių pokyčių, Japonija išlieka vienintele G7 valstybe, kurioje tos pačios lyties poros vis dar negali sudaryti santuokos nacionaliniu mastu. Pastaraisiais metais keli šalies aukštieji teismai yra nusprendę, kad teisinio tos pačios lyties porų nepripažinimo praktika prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto 2025 metų pabaigoje Tokijo aukštasis teismas paliko galioti santuokų draudimą, nors kartu pabrėžė, kad šį klausimą privalo spręsti Japonijos parlamentas.

Praėjusiais metais Japonijos valdžia taip pat išplėtė devynių įstatymų, reglamentuojančių sutuoktinių teises ir pareigas, taikymą tos pačios lyties poroms. Nors tai nesuteikė teisės susituokti, LGBTQ+ organizacijos šį sprendimą įvertino kaip svarbų tarpinį žingsnį.

Naujoji švietimo programa rodo, kad net ir konservatyvioje politinėje aplinkoje Japonijoje požiūris į LGBTQ+ bendruomenę pamažu keičiasi. Ekspertai tikisi, kad didesnis visuomenės informuotumas ateityje gali tapti pagrindu ir platesnėms teisinėms reformoms, įskaitant apsaugą nuo diskriminacijos bei santuokų lygybės įteisinimą.